„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

(ne)Ramusis rinkimų savaitgalis.
2014 05 23

 

Šį savaitgalį dauguma mūsų eisime balsuoti. Norėčiau rašyti „visi”, bet žinau, kad ne visi tą darys. Lyndon B. Johnson, 36-as JAV Prezidentas, sakė: “The vote is the most powerful instrument ever devised by man for breaking down injustice and destroying the terrible walls which imprison men because they are different from other men.”

Kodėl reikia balsuoti?

– Nes Tavo balsas yra svarbus. Šiaip, manau, visi, kurie neina balsuoti, turėtų neturėti teisės skųstis. Nes jeigu nebalsavai, vadinasi, nepadarei nieko, kad būtų geriau.

– Nes tai Tavo teisė. Ar žinai, kad pirmoji Europos valstybė, kurioje buvo leista balsuoti moterims, buvo Suomija? Tai įvyko 1907 metais. Antroji – Norvegija (1913). Šveicarija – 1971, ir tai nebuvo paskutinė valstybė Europoje. Lichtenšteine moterims buvo leista balsuoti tada, kai jau buvome gimę mudu abu su vyru. Tai teisė, už kurią kovojo daugybė moterų pasaulyje. Nenuvilkite jų. Pakilk nuo sofos, ežero pakrantės ar dar kažin ko ir eik balsuoti!

– Ar Tau atrodo, kad politikai nesupranta, ko nori žmonės, t.y. TU? Balsuok, kad vadovautų tie, kuriais tiki, pasitiki, kurie kalba Tavo kalba ir Tave supranta.

– Jeigu Tu nebalsuosi, balsuos kažkas kitas. Ir – labai gali būti – jo(s) nuomonė nesutaps su Taviške. Vadinasi, kažkas nuspręs už Tave.

– Išrinkti žmonės sprendžia, kaip bus leidžiami Tavo pinigai. Tad balsuok už tuos, kurie, Tavo nuomone, leis juos teisingai.

– TU gali išgelbėti pasaulį. Nes, žinia, pasaulį gelbėja ne vienas mega darbas, o daug mažų kasdieninių ir nuoseklių. TU gali spręsti, kokie bus priimti įstatymai, kokie bus namai, kokios bus mokyklos ir kokie bus miesto parkai.

Balsuok. Neleisk, kad kiti priimtų sprendimus už Tave.

Aš taip pat balsuosiu, nes nuoširdžiai tikiu, kad mano balsas yra svarbus. Jau rašiau, kodėl palaikau Gabrielių Landsbergį. Džiugu, kad palaikančių yra ir daugiau. Šį sekmadienį palaikysiu ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Man šis pusmetis buvo kažkoks siurrealistinis. Kartais atrodė, kad prasilenki laike pati su savimi – ką jau kalbėti apie vaikus ir vyrą. Gabrieliui keliaujant po Lietuvą, man teko dalyvauti daugelyje konferencijų – vien nuo balandžio buvo trys profesinės kelionės, kurios ypatingai privertė pažvelgti į tai, ką turime Lietuvoje. Ir jeigu anksčiau dar buvau ganėtinai nuosaiki (nors tikrai ne visi tam pritartų:)), tai kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad mes turime į ateitį žengti ypatingai drąsiai. Nebijoti būti pažeidžiami. Ir suprasti, kad trypčiojimas vietoje ir drebulingos pastangos kabintis į praeitį neleis mums sėkmingai žengti į priekį. Ir aš kalbu ne tik apie švietimą. Mes tiesiog turime imtis konkrečių veiksmų ir kalbėti garsiai ir drąsiai. Apie svajones, kurias turime Lietuvai. Ir dirbti. Ar žinote, koks lengviausias kelias pakliūti į Carnegie Hall? Darbas. Tad jeigu norime Lietuvą turėti it Carnegie Hall, reikia atsiraitoti rankoves ir eiti dirbti. Aš balsuosiu už žmones, kurie darbo Lietuvai nesibodi.

Balsavimas nėra vien tik veiksmas, svarbus demokratinėje valstybėje. Balsavimas iš tiesų yra tikroji demokratija. Tūkstančių tūkstančiai mūsų tautiečių žuvo už tai, kad mes galėtumėme eiti balsuoti sekmadienį. (pa)Gerbkime juos ir save. Ir ateikime balsuoti.

P.S. O šitą ir šitą radijo klipus išsaugosiu, nes man jie tiesiog be galo patiko.