Kodėl negaminančios? Nes aš tiesiog negaminu. Šiaip tai keista. Nes kažkaip negaminimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuva. Mat – kai gyvenom Belgijoje – kasdien gaminau. Ir – leisiu sau pasigirti – gaminau jau visai padoriai. Bet štai grįžom į Lietuvą ir kažkoks siaubas – vengiu virtuvės it velnias kryžiaus. Gal net labiau:) Manau, kad man tiesiog nepatinka mūsų virtuvė. Nes čia turime tokią, kuri – jei nesutvarkyta – labai matosi 😀 O aš esu iš tų žmonių, kurie, kai gamina, labai apsikuičia.

Bet vat yra keletas gaminių, kuriuos noriu gaminti net ir Lietuvoje. Vienas jų – sūrio pyragas. Vakar vaikščiojom po parduotuvę su išrinktuoju, pasakiau, kad noriu ne pirkti, o kepti pyragą (mat šiandien važiavome į svečius ir buvau pažadėjusi atsivežti pyragą), ir jis pasiūlė sūrio pyragą, nes mano (cross my heart, jo žodžiai!) sūrio pyragai yra tikrai skanūs.

Šiaip aš nemėgstu eksperimentuoti. Gaminu taip, kaip receptas liepia, ir tiek. Tik tiek, kad esu ne pedantė, ne krapštukė, todėl labai dažnai gamindama sakau: ai, čia (iš akies) bus 180g ir pan. 😀 O visus matavimo vienetus vartalioju – kaip čia pasakius – itin kūrybingai. Bet šįkart nusižengiau ne tik tiksliam kiekių matavimui, bet net ir į pačius produktus pažvelgiau kūrybingai. Žodžiu, receptas buvo tik dėl vaizdo. Tačiau rezultatas – visai neblogas dar vienas sūrio pyragas į kolekciją.

Taigi.

Pagrindui reikės:

– 360g sausainių trupinių (rekomenduoja Graham Crackers) – ėmiau 2.5 pokelio, atrodo, Selgos karamelinių sausainių;

– 6 šaukštai tirpinto sviesto – ėmiau tris su puse, nes tik tiek sviesto turėjau, o margarino į kepinius nededu:);

– 1/4 puodelio cukraus – dėjau mažiau;

– 1 šaukštelis cinamono – dėjau du;

Įdarui reikės:

– 1 svaro kreminio sūrio (ar kaip jis ten vadinasi, žodžiu, a la Philadelphia) – ėmiau keturis indelius Vilkyškių pieninės Ricotta sūrio (po 200g). Drąsiai, ar ne? Tiesiog norėjosi, kad to įdaro būtų daugiau. Ir kažkaip pagalvojau, kad nusibodo visą laiką pirkti Philadelphia. Kiek gi galima!? Pirmą kartą taip drąsiai nukrypau nuo recepto:)

– 3/4 puodelio cukraus. Kodėl amerikietiški receptai visada turi tiek daug cukraus?! Dar nė karto nebuvo taip, kad nemažinčiau. Todėl mažinau ir šįkart – dėjau 1/4 🙂

– 2 šaukšteliai citrinos sulčių. Kadangi neturėjau citrinos, bet turėjau laimą, tai ėmiau 2 šaukštus laimo sulčių;

– 4 dideli kiaušiniai;

– 1 cup grietinės. Jos išvis nedėjau, nes jau Ricotta’os daug pridėjau:)

– 3 vidutiniai trinti bananai – dėjau 5.

a) Įkaitinate orkaitę iki 180 laipsnių;

b) Sausainių trupinius sumaišote su ištirpintu sviestu , cukrumi ir cinamonu;

c) Gerai išmaišote;

d) Prispaudote tą trupininę tešlą į kepimo kardą, išteptą sviestu (tepiau alyvuogių aliejumi). Labai svarbu, kad visa ta masė pasiskirstytų kuo tolygiau;

e) kepame 10 minučių;

f) atvėsiname, o kol pagrindas vėsta, darome įdarą:

a) sumaišote sūrį, cukrų ir citrinų sultis;

b) po vieną įmušate ir gerai išmaišote kiaušinius;

c) sudedate gerai sutrintus bananus ir vėl viską gerai išmaišote;

d) supilate ant pagrindo ir kepate apie valandą;

Skaniausia yra valgyti ne tik atvėsintą, bet ir atšaldytą (mums retai pavyksta). Kodėl pyragas karališkas? Nėra jis karališkas – tiesiog gaminome liepos 6-ąją:) O ir skamba skambiau:) Skanaus!

Nuotrauka: Banana Cheesecake