Ir ne tik kalba skurdesnė – jie (nebūtinai, bet yra tikimybė) gali ir prasčiau skaityti. Jeigu vaiko kalbos raida yra skatinama jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje, vaikui yra tik geriau/naudingiau.

Švedai susirūpino, nes pastarųjų metų rezultatai rodo, kad Švedijos mokinių žinių lygis krenta. Mokslininkai ėmėsi tirti ir atrado, kad vienas iš penkių prastai skaitančių vaikų nėjo į darželį.

Kodėl mokslininkas agituoja už darželius:

– darželyje sąmoningai lavinama vaiko kalba: eilėraščiai, dainos, pasakos ir pan.

– darželyje vaikai mokosi raidžių, o tai skatina anksčiau pradėti skaityti;

– anksčiau pastebima, jei yra problemų, o anksčiau pastebėtas problemas galima efektyviau spręsti.

Aš dar norėčiau pridurti, kad to nereikėtų taikyti šeimoms, kurios visapusiškai užsiima su vaikučiu namuose. Čia daugiau kalba apie šeimas, kur vaikas tiesiog būna namuose. Na, mama/tėtė/auklė kaip ir gyvena savo gyvenimą: tvarkosi, dirba, skaito ir pan., o vaikas tiesiog gyvena šalia. Jeigu yra taip, tai geras darželis tikrai yra naudinga patirtis. Bent kelios valandos sąmoningo užsiėmimo su vaiku yra neįkainojamos. Žinoma, yra tokių, kurie sako: va, prieš du šimtus metų nebuvo darželių, ir visiems buvo normalu iš paskos mamai sekioti. Prieš du šimtus metų ne tik tai buvo normalu. Buvo normalu dar daug daug dalykų, kurių šiandien niekas nemanytų esant norma.

Bendra išvada: su vaiku reikia sąmoningai užsiimti, kalbėti, skaityti. Ir – tikrai taip – vaikas daug ką pasiima pats, tačiau juk ir mums dažnai yra naudingiau ir tikslas pasiekiamas greičiau, jei kas nors padeda ir parodo.

P.S. Ačiū, Giedre, už nuorodą!