VINCENTAS: „MAN SAVAITĖ”
Aš juodaplaukis pientraukis Benedikto brolis. Labai juokingus veidukus „mėtau”, šypseną per ūsą kartais išspaudžiu. Broliui labai rūpiu. Vis mane bando kokiais žuvies piršteliais, meduoliais pavaišinti, žaislus neša man ir sako: “kelkis bjoliuk Visientuk”. Nelabai dar jis man rūpi. Dabar man tik pieninė rūpi, na tiesiog tikras vyras esu, galiu visą parą ant jos prakabėt. Tai nieko mamai neduodu per dieną naudingo nuveikti, nes valgau kas valandą.
NAUJAGIMIS
Jam būdinga:
– fleksinė kūnelio poza: visos galūnės nuo rankų iki kojų pirštų suriestos, galva pakreipta į šoną.
– būdraudamas dažniausiai įnirtingai spardosi.
– refleksiniai šliaužimo judesiai, nes pajutęs, kad padui yra į ką atsispirti, kūdikis trūkčiojamais judesiais šliaužia į priekį.
– neįstengia tiesiai išlaikyti galvos ir gulint ji virsta tai į vieną, tai į kitą pusę.
– pirmosiomis savaitėmis būdingi automatiški žingsniavimo judesiai. Po kelių savaičių šis refleksas turi išnykti.
– griebimo judesys taip pat grynai refleksiškas. Palietus delną, nykštys ir kiti pirštai tuoj pat susigniaužiai.
– jau reaguoja į stiprią šviesą ir triukšmą. Raukia kaktą, mirkčioja, skėsčioja rankas (tai vadinamoji baimės reakcija) arba net suklinka. Net ir vienos iš šių reakcijų pakanka įsitikinti, kad kūdikis jutimo organais suvokia šviesą ir garsų triukšmą.
– naujagimį ramina prisilietimas prie odos: jis nurimsta paimtas ant rankų ir galėdamas priglusti prie šilto mamos kūno. Jei šitaip nepavyksta kūdikio nuraminti, tai jis, ko gero, yra alkanas arba jam skauda.
– bet kokį nepasitenkinimą reiškia visu garsumu ir iš pradžių dėl visų priežasčių vienodai.