Šiandien nuotaika, sakyčiau, „nestandartinė”. Ryte – gerdami rytinę kavutę ir pusryčiaudami – su Gabrieliumi (jis apsirgo, tai tupi namuose ir geria daug arbatų :)) ir įnirtingai aplink mus „tvarkančia” namus (kur gi nepasinaudosi tokia galimybe!!!) Gertrūda žiūrėjome filmą „HOME” – „Namai”.

Pirmą kartą apie filmo autorių (Yann Arthus-Bertrand) ir patį filmą paskaičiau Agnės tinklaraštyje. Po to penktadienį su Gabrieliumi ėjome į kiną ir kino teatre mačiau daug šio filmo reklamų. Būtent tada pagalvojau, kad TIKRAI pažiūrėsiu, kai tik rasiu „progą”. Ir ta proga, kaip sakant, nukrito iš dangaus, nes nuorodą tiesiog man į rankas „padavė” Vaidulė.

Taigi. Filmas. Įsitraukiau pamažu, nes filmas rodomas iš lėto. Iš pradžių atrodė, kad visa tai galima parodyti per dvigubai trumpesnį laiką. Ir dar nervino įgarsintoja, nes kalbėjo „sąmokslo teorijos” balsu. Po to įsitraukiau. Ir balso  kažkaip nebegirdėjau. Vaizdai – grožių grožis. Tiesiog užburia. Po to, atrodo, širdį tiesiog fiziškai ima skaudėti, šiurpuliukai kūnu bėgioti… Ne vieną kartą su Gabrieliumi stabdėme filmą ir…diskutavome, diskutavome, diskutavome: ar pirkti daržoves/vaisius iš X valstybės? Ką daryti, jei Y? Ką daryti, jei Z? Žodžiu, leidomės į ilgas ir tikrai įdomias diskusijas…

Paskutinės, atrodo, šešios filmo minutės mane užbūrė. Dėl to, kad ten buvo pasakyta tai, kuo aš taip šventai šventai tikiu: ŠVIETIMAS gali išgelbėti mus ir mūsų namus. Žinau, žinau, skamba „patosiškai”, bet aš – sukapokit ir susūdykit – tikiu, kad kokybiškas švietimas gali daug daugiau, negu bet kas kitas šiame pasaulyje… O dar kai pradėjo rodyti geruosius pavyzdžius…susigraudinau neišpasakytai…net ašarų gumulas užstrigo gerklėje…

Žodžiu – ir aš rekomenduoju!

httpv://www.youtube.com/watch?v=jqxENMKaeCU&feature=channel_page

Nuotrauka: aussiegall „Its future is in our hands”