Šį rytą, atsidariusi savo pašto dėžutę, radau mamos laišką. Tai buvo toks laiškas, na, kur žmonės persiunčia vieni kitiems. Mama buvo prirašiusi: Istorija, kokių apsčiai…, tačiau man ši istorija pasirodė viena gražiausių ir…viena liūdniausių, kokias tik esu gavusi. Ką reiškia vien muzika… Ir iš tiesų – ar mes suprantame grožį banalioje aplinkoje ir netinkamą valandą? Ar gebėtumėme atpažinti talentą netikėtame kontekste? (Nuotrauka: emurray)

Vyras atsisėdo ir pradėjo groti Vašingtono metro stotyje. Buvo šaltas sausio rytas. Jis grojo 6-is Bacho kūrinius, apytikriai 45 minutes. Kadangi buvo piko valanda, apskaičiuota, jog pro šalį praėjo tūkstančiai žmonių, dauguma iš jų skubėjo į darbą.

Tik po trijų minučių vidutinio amžiaus vyras pastebėjo grojantį smuikininką. Jis sulėtino tempą ir sustojo kelioms sekundėms, bet greitai nuskubėjo savo keliais.. Po minutės smuikininkas gavo pirmąjį vieno dolerio banknotą. Jį įmetė nė nesustojusi moteris. Po kelių minučių praeivis atsirėmė į sieną, kad paklausytų smuikininko. Bet vyriškis pažiūrėjo į laikrodį ir nuskubėjo savo reikalais. Aiškiai vėlavo į darbą. Tas, kuris atkreipė didžiausią dėmesį, buvo 3 metų vaikas. Jis įsistebeilijo į muzikantą ir stovėjo tol, kol mama grubiai jį patempė už rankos ir jis spyriodamas ir gręžiodamasis atgal buvo priverstas paklusti. Taip atsitiko dar keliems vaikams, kurių tėvai privertė juos eiti šalin.

Per tas 45 minutes, kol muzikantas grojo, tik 6 žmonės trumpam buvo stabtelėję trumpai ,,valandėlei”. Apytiksliai 20 žmonių įmetė pinigus į smuiko dėklą. Per 45 minutes muzikantas surinko 32$.

Kai jis baigė groti ir aplinkui tapo tylu, niekas to nė nepastebėjo. Nebuvo nei ovacijų, nei jokių atpažinimo ženklų. Niekas nesusigaudė, kad čia pat grojo vienas iš garsiausių pasaulyje smuikininkų Joshua Bell. Smuiku, kurio vertė 3,5 mln.$, jis grojo gražiausius kūrinius kada nors parašytų smuikui. Juolab jie nežinojo, kad dvi dienas iki šio koncerto metro stotyje, į Joshua Bell pasirodymą Bostono Teatre buvo parduota bilietų už 100 000$. Tai tikra istorija. Joshua Bell incognito koncertą metro stotyje organizaqvo
„Washington post” kaip socialinį tyrimą apie žmonių suvokimą, skonį ir prioritetus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip mes suprantame grožį banalioje aplinkoje ir netinkamą valandą, ar atpažinsime talentą netikėtame kontekste? Jei mes nerandame laiko stabtelėti, kad išgirstume vieno iš garsiausių pasaulyje muzikų, grojančių vieną iš gražiausių kada nors parašytų kūrinių, kiek daug gerų dalykų mes pražiopsome gyvenime?

Šis eksperimentas yra nufilmuotas.
https://www.youtube.com/watch?v=hnOPu0_YWhw

Paklausykite, kaip groja:
https://www.youtube.com/watch?v=DvlTuBnpKpc

Kam įdomu – Joshua Bell internetinis puslapis: www.joshuabell.com

Bent jau man ši istorija ir muzika buvo puiki dienos pradžia…