http://www.alfa.lt/straipsnis/151215

Jau kuris laikas niekas neabejoja motinos pieno nauda. Tyrimu įrodyta, kad krūtimi maitinti vaikai yra protingesni, aukštesni, sveikesni ir netgi atsparesni stresui už tuos, kurie buvo maitinami mišinėliais. Be to, teigiama, kad krūtimi maitinamų vaikų ryšys su motina užsimezga anksčiau, lengviau ir greičiau, o žindymas netgi mažina motinos kraujospūdį.

Kyla klausimas, ar iš tiesų motinos pienas yra panacėja? Atrodo, kad mokslininkai atrado šiokį tokį pleištą. Prieš keletą savaičių Didžiosios Britanijos medikų asociacija paskelbė, kad motinos pienas vis dėlto neapsaugo nuo alergijos ir astmos.

Tie, kurie tiki stebuklinga motinos pieno galia, tikriausiai ne kartą girdėjo diskusijas šiuo klausimu. Tačiau iki šiol nebuvo galutinio atsakymo. Kai kurie tyrimai lyg ir davė pagrindo manyti, kad itin ilgai trunkantis maitinimas krūtimi mažina alergijos bei astmos tikimybę. Kitais tyrimai įrodyta, kad ilgalaikis maitinimas visiškai neapsaugojo nuo alergijos ir astmos. Dauguma šių tyrimų buvo atlikti stebint atsirinktus tyrimo dalyvius.

Didžiosios Britanijos medikų asociacijos vykdytam tyrimui dalyviai buvo atrinkti atsitiktiniu būdu dar gimdymo namuose. Iš viso atrinkta 17 tūkst. motinų su naujagimiais ir net 13 889 iš jų buvo stebėti iki tol, kol vaikui suėjo šešeri su puse metų. Pusė šių moterų buvo skatinamos maitinti kaip galima ilgiau, o kontrolinė grupė galėjo elgtis kaip tinkama. Šios motinos negavo jokių nurodymų.

Mokslininkai pastebėjo, kad pirmosios grupės moterys krūtimi žindė kur kas ilgiau nei moterys iš antrosios grupės. Po trijų mėnesių 73 proc. moterų iš pirmosios grupės vis dar maitino krūtimi, o kontrolinėje grupėje liko 60 proc. maitinančių motinų. Be to, moterų, kurios maitino tik krūtimi, ir iki trijų mėnesių kūdikiui nedavė net vandens, pirmojoje grupėje buvo net septynis kartus daugiau. Po vienų metų vis dar maitino 20 proc. moterų iš pirmosios grupės ir tik 11 proc. – iš antros.

Kai vaikai sulaukė maždaug 6,5 metų, mokslininkai tyrė vaikus dėl astmos, šienligės ir egzemos. Abiejose grupėse rezultatai buvo labai panašūs. Apibendrindami tyrimo rezultatus mokslininkai pastebėjo, kad apie 10 proc. visų vaikų yra patyrę vienokio ar kitokio pobūdžio alerginę reakciją, o astma susirgo mažiau nei 1,5 proc. vaikų.

Maždaug 3–5 proc. vaikų sirgo šienlige ir apie 1 proc. vaikų vargino egzema. Mokslininkai su šiais vaikais atliko alergenų testus ir pastebėjo, kad rezultatai abiejose grupėse buvo labai panašūs. Krūtimi maitintų vaikų grupėje maždaug 9 proc. vaikų buvo alergiški žiedadulkėms, 12 proc. – katėms ir 15 proc. – dulkėms. Teisybę pasakius, alergija mažiau būdinga kontrolinei grupei, bet rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas.

Manoma, kad Didžiosios Britanijos medikų asociacijos atliktas tyrimas – kol kas didžiausias žmonijos laktacijos ypatumų tyrimas. Tikimasi, kad jis paskatins tolesnius tyrimus. Mokslininkai turbūt dar negreit liausis diskutavę apie maitinimo krūtimi privalumus ir trūkumus. Tačiau tie patys mokslininkai net neabejoja, kad motinos pienas yra geriausia, ką vaikas gali gauti, kad augtų sveikas ir gerai vystytųsi.

Ir Pasaulinė sveikatos organizacija, ir atskirų šalių pediatrų asociacijos skatina maitinti kūdikius krūtimi bent jau iki metų (blogiausiu atveju – iki šešių mėnesių). Žinoma, yra moterų, kurios dėl vienokių ar kitokių svarbių priežasčių to daryti negali, tačiau tokių yra vienetai. Toms, kurios gali maitinti ir nemaitina, mokslininkai visais įmanomais būdais stengiasi paaiškinti, kad motinos pienas – geriausia, ką mama gali duoti savo kūdikiui, ir reikėtų tą daryti bent jau iki šešių mėnesių.

Kitas, mano nuomone, itin svarbus šio tyrimo aspektas, yra tas, kad moterys, kurios buvo skatinamos maitinti ir tam buvo sudarytos sąlygos, maitino daug ilgiau. Vadinasi, ar motina žindys savo mažylį ir kiek tai darys, labai priklauso nuo ją supančiųjų nuomonės, nuo aplinkinių požiūrio bei tam palankių sąlygų. Motinos, kurios jaučia aplinkos (sutuoktinio, ligoninės, poliklinikos personalo, darbdavio) paramą bei gaunančios žinių apie maitinimą (pradžią, procesą, galimus sunkumus), šios misijos imasi dažniau, sklandžiau, jos patiria mažiau įtampos nei tos, kurios susiduria su abejingumu ar – dar blogiau – su pasipriešinimu. Atrodo, reikia tiek nedaug – tik pagarbos, palaikymo ir tolerancijos, kad moteris galėtų savo vaikui duoti tai, kas yra geriausia.