Ko turėtų išmokyti šiuolaikinė mokykla: faktų ar mokėti juos susirasti ir tinkamai pritaikyti? Karalienės Mortos mokyklos, įsikūrusios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pedagogė Viktorija Urbonaitė turi dar kitą atsakymą: mokykla ne tik turi suteikti žinių, bet ir išugdyti vaikų kūrybingumą.
„Kūrybingumą ugdyti verta pradėti kuo anksčiau. Juk dabar 21 amžius ir kūrybiško požiūrio reikia visur. Tai nėra vien tik piešimas ar rašymas. Esu pastebėjusi, kad kuo anksčiau vaikuose pradedamas ugdyti kūrybingumas, tuo jie tampa laisvesni ir drąsesni – nebijo į sudėtingas situacijas pažiūrėti iš kitos pusės ir lengviau jas sprendžia“, – savo įžvalgomis dalijosi pedagogė.
Psichologai kūrybingumą traktuoja ne tik kaip vaizduotės lavinimą meno srityje. Kūrybišku dažniausiai vadinamas savarankiškai mąstantis žmogus, priimantis netradicinius sprendimus ir tarsi aidas nekartojantis to, ką šneka visi.
Mokslininkai nustatė, kad iki 5 metų 90 proc. vaikų yra kūrybiški, 7 metų – jau tik 20 proc., ir vos 5 proc. suaugusiųjų turi kūrybišką mąstymą. Pastebėta, kad paprastai kūrybiškumą slopina šalia esantys suaugusieji: tėvai, mokytojai, aplinka, įspraudžianti vaiką į nustatytus mąstymo ir elgesio rėmus. Tačiau viską galima pakeisti pasitelkus kūrybingą mokymo metodą mokykloje.
Pamokos gali būti įdomios Norint išugdyti kūrybingus vaikus, tradicinis pamokos formatas netinka, mano Karalienės Mortos mokyklos pedagogė. Čia galioja visiškai kitokios taisyklės nei įprastoje mokykloje.
„Mes labai daug kalbamės su vaikais, girdime, ką jie sako, ir leidžiame jiems kalbėti. Mūsų mokykloje nėra taip, kad mokytojas atsistoja, išdėsto pamokos medžiagą, užduoda kelis klausimus, pasako, kurias užduotis išspręsti, ir tuo viskas pasibaigia. Paprastai dieną pradedame greitu naujienų pasidalijimu: galbūt kažkam gimė sesutė, kitas buvo išvykęs su tėvais į kelionę. Dažnai kuri nors naujiena ar istorija tampa pamokos atspirties tašku“, – savo patirtimi dalijosi V. Urbonaitė.
Pasak pedagogės, kūrybingas mokytojas jautriai reaguoja į vaikų nuotaikas ir pats pasirenka tos dienos pamokos formatą. Pavyzdžiui, vieną dieną galima labai rimtai dirbti, o kitą matant, kad klasė išsiblaškiusi, daugiau pasitelkti žaidimo elementų ir taip išmokyti tai, ko reikia.
„Labai dažnai tampu moderatore, kuri pakreipia vaikus teisingų išvadų link. Taip vaikai kur kas aktyviau patys dalyvauja pamokoje ir lengviau įsimena informaciją. Kai teisingas faktas ar sprendimas nėra tiesiog užrašomas ant lentos ar pasakomas, bet jį reikia atrasti patiems, tai sužadina smalsumą ir priverčia mąstyti“, – apie pasitelkiamą mokymo metodą pasakojo V. Urbonaitė.
Karalienės Mortos mokykloje kiekviena amžiaus grupė turi savo temas ir dalykų mokytojai tarpusavyje susiderina, apie ką bus kalbama tam tikrą savaitę. Taip mokiniai pratinami, kad į vieną dalyką galima pažiūrėti iš skirtingų kampų, t. y. kūrybiškai.
„Pavyzdžiui, šios savaitės tema yra Europos Sąjunga. Matematikos pamokoje vaikai mokosi skaičiuoti valstybių plotus, lyginti gyventojų skaičių, atlikti matematines užduotis su jais. Istorijos pamokoje aiškinasi, kodėl Europos Sąjunga susikūrė, kokios aplinkybės tai lėmė, o muzikos pamokoje sužino, kas yra Europos Sąjungos himno autorius, ką jis dar yra sukūręs“, – kuo skiriasi pamokos Karalienės Mortos mokykloje pasakojo V. Urbonaitė.
Pedagogė įsitikinusi, kad kūrybingumo vaikus išmoko ir jų akiračio praplėtimas. Tam pasitelkiama ne tik netradicinė pamokos forma, bet ir dažnos išvykos pagal konkrečias savaitės temas. Taip pat Karalienės Mortos mokykloje mokiniai turi galimybę susitikti su įvairių sričių specialistais – mokslininkais, išradėjais, pilotais, režisieriais, menininkais, gydytojais. Taip ne tik sužinoma apie konkrečias profesijas, bet ir gaunama daugiau žinių apie kosmosą, dailę, chemiją ar naujausias technologijas.
Padeda geriau įsiminti ir suprasti
Abejojantiems, ar linksmai ir nenuobodžiai mokantis galima pasiekti gerų rezultatų, V. Urbonaitė tikina, kad kūrybiškai mokantis nuo pradinių klasių akademinis lygis nenukenčia. Atvirkščiai, taip vaikai geriau įsimena informaciją ir kai kurių dalykų išmoksta anksčiau. Pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokyklos mokiniai apie autorines teises ir kad negalima kopijuoti svetimų darbų iš interneto sužino dar pradinėse klasėse.
„Kūrybiškumas pamokose suteikia pilkiems faktams ir skaičiams vizualumo – tai, ko reikia 21 amžiui. Juk mes gyvename vaizduose, vaizdai yra visur aplink mus. Galima sakyti, kad kūrybinis mokymasis – tai mokymasis žaidžiant. Pavyzdžiui, mokantis trupmenas ant lentos galima paprasčiausiai užrašyti skaitiklį ir vardiklį. Tačiau, lygiai taip pat pamokoje galima karpyti spalvotus lapus ir tada labai aiškiai pačiam vaikui matosi, kiek yra 1/8 ar 3/8. Iš sukarpytų lapų vėliau galima pasidaryti girliandų ir pasipuošti klasę Kalėdoms ar kitai šventei. Kūrybiškas mokymas išmoko į dalykus žiūrėti ne tiesia linija, bet pastebėti ir sujungti kelis skirtingus dalykus“, – pavyzdžiais iš savo vedamų pamokų dalijosi pedagogė.
V. Urbonaitė įsitikinusi, kad kūrybiškai vedama pamoka padeda vaikams geriau įsisavinti žinias. Pavyzdžiui, pasakojant apie Vytautą Didįjį, galima išmokti ne tik istorijos, bet ir matematikos – apskaičiuojant, kokiu greičiu galėjo žygiuoti Vytauto kariuomenė ar kiek kilometrų buvo nueita iki Juodosios jūros. Arba, per lietuvių kalbos pamokas nagrinėjant „Alisą stebuklų šalyje“, tuo pačiu galima apskaičiuoti, kiek yra į centimetrus išvertus 10 colių – tiek, kiek sumažėjo Alisa. Pasak pedagogės, užtenka pasiimti liniuotę ir taip prasideda matematikos pamoka, o vaikai geriau įsimena, nes įsivaizduoja. Be to, taip mokytis vaikams yra gerokai įdomiau.
Vietoj kritikos – palaikymas Karalienės Mortos mokykloje taip pat ugdoma bendruomenė, kurios nariai vienas kitą palaiko ir džiaugiasi kito sėkme. „Bet kuris žmogus, remiamas kitų, gali pasiekti kur kas daugiau, nei nuolat peikiamas. Vaikams tai suteikia drąsos išsakyti keisčiausias mintis ir įgyvendinti kuo įvairiausias idėjas – juk taip ir gimsta išradimai. Tuo pačiu, reikia mokantis nebijoti bandyti, vaikus mokome, kad ne viskas pavyksta iš pirmo karto, tačiau nereikia nustoti stengtis ir bandyti“, – sakė V. Urbonaitė. Drąsa kurti, pasak pedagogės, neatsiejama nuo teisingos kritikos.
Karalienės Mortos mokykloje vaikai išmoksta ne kritikuoti kitą, bet ir išsakyti konstruktyvius pastebėjimus, kaip vieną ar kitą dalyką būtų galima atlikti geriau. Taip keičiamasi patirtimi, mokomasi vienas kitą padrąsinti, todėl vaikai nebijo pristatyti savo naujų idėjų ir darbų.
Straipsnis buvo išspausdintas portale “Tavo vaikas”.