„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Mokslo naujienos. 2010/03/23
2010 03 24

Prieš keletą savaičių pradėjau prenumeruoti pasaulio mokslo naujienas. Iš tiesų kiekvieną pirmadienį atsisėdu su puodeliu arbatos ir…perskaitau visas antraštes. Jeigu sudomina, perskaitau visą straipsnį. Kadangi tai – mokslo naujienos, žinau, kad antraštėse atsispindi straipsnio turinys (o ne priešingai, kaip kartais būna) Super! Ką šią savaitę perskaičiau apie šeimą, švietimą ir vaikus?

Šių dienų paaugliai nei geresni, nei prastesni nei aštuntajame dešimtmetyje. (Juk jau senovės graikai dejavo, kad jaunimas „išsigimsta” :), o iš tiesų jis…normalus ir tiek!)

– Vaikų iki dvejų metų tyrimas parodė, kad kūdikiai gimsta turėdami polinkį ritmiškai reaguoti į muziką. Būtent ritmas (o ne melodija ir pan) iššaukia kūdikių reakciją.

Stresas nėštumo metu gali padidinti astmos riziką palikuonims. Naujausių tyrimų duomenimis, psichologinė įtampa programuoja kūdikio imuninės sistemos veiklą, ir tai prasideda nėštumo metu.

Nežinau, kaip jums, bet man čia nieko iš koto išverčiančio 🙂

O štai dar vienama straipsnyje prisimenamas posakis: „Geriau šauti į žvaigždes ir prašauti, nei taikyti į grumstą ir pataikyti”. Ką tuo norima pasakyti? Ogi tai, kad žmonės, kurie siekė išsilavinimo, tačiau jiems nepasisekė, neišgyvena emocinio „nuokryčio”. Tyrimo išvada: jeigu vaikas nori siekti aukštojo mokslo, visuomenė turėtų palaikyti šį jo(s) siekį! Mokslininkai nusprendė tirti šį reiškinį, nes pastebėjo, kad nemažai paauglių neadekvačiai (per gerai) save vertina. Pasirodo, iš tiesų geriau remti žmonių norą siekti daugiau – ypač turint omeny, kad galima mokytis visą gyvenimą!

Ir čia noriu pasidžiaugti savo sese, kuri magisto studijas (kai šiemet baigs bakalauro studijas VU) tęs Aarhus (Danija) ir Amsterdam’o (Olandija) universitetuose (po vienerius metus kiekviename, čia tokia speciali programa). Pasaulio universitetų reitinge (2009 metų) šie universitetai yra 63ias ir 49as. Neblogai! Būtent apie ją pagalvojau, kai perskaičiau aną tyrimą apie išsilavinimą, nes ji vis sako, kad ji – ne „akademinio tipo”. Tai jūs man pasakykit, kas tada yra „akademinis tipas” 😀 😀 😀

Nuotrauka: „The science of love”  Unitopia