Šiomis dienomis Briuselyje į parduotuvę nosies neįkiši – žmonių devynios galybės. Aš – kaip ir, matyt, dauguma tėvų – su vaikais ėjimą ten įsivaizduoju kaip penkmečio košmarą 😀 Tačiau – jeigu pagalvojate iš anksto – dovanų pirkimas artimiesiems kartu padeda bręsti asmenybei. Kaip?

Vaikas mokosi būti dosnus ir…pagalvojantis apie kitų poreikius, ne tik savo.  Rinkdamas dovanas kitiems, vaikas nebegalvos vien tik apie savo sąrašą Kalėdų Seneliui ir pradės įsisąmoninti, kad duoti kitiems – lygiai taip pat smagu kaip ir gauti.

Kaip su vaiku pirkti kitiems žmonėms? Kaip ir viską darant su vaiku, labai svarbu – planuoti. Ne pakeliui į parduotuves, o namuose. Susidarykite sąrašą, kuriems žmonėms norite padovanoti, pakalbėkite apie tai, ko jie galėtų norėti arba ko jiems galėtų reikėti. Leiskite vaikui tarti savo žodį: jei manote, kad vaza senelei nėra labai reikalinga, tačiau vaikui atrodo kitaip, nusileiskite. Be to, jeigu močiutė žinos, kad vazą pirkti nusprendė anūkė(as) ir pati(s) ją išrinko, ta vaza bus ypatingai brangi. Jeigu nenorite vaikui leisti rinkti dovanų (dėl finansinių ar kitų praktiškų priežasčių), susitarkite, kad vaikas padės jums išrinkti ARBA supakuos dovanas. Pamatysite – teikdamas savo pakuotą dovaną vaikas švytės iš pasitenkinimo!

Tačiau…kaip atitraukti darželinuko mintis nuo jo dovanų sąrašo ir paskatinti galvoti apie kitus? Paklauskite vaiko:

– Kokia tavo sesės mėgiamiausia spalva?

– Ką galėtumėme padovanoti močiutei? Gal jai reikėtų padaryti „dovanų čekį”, kuriuo pažadėsi ją aplankyti/nuvažiuoti kartu į parduotuvę ir pastumti pirkinių krepšį? (juk galima sugalvoti begalę tokių dovanų artimiesiems…)

– Kaip manai, ar paštininkui patiktų, jei jam duotumėme tavo iškeptų sausainiukų?

– Koks tavo brolio mėgiamiausias filmukas?

– Kaip manai, ko reikėtų mamai? Turiu daug šiltų kojinių, tačiau tik vienas pirštines, o ir tos plonos…

– Ką mėgsta daryti tėtė, kai yra namuose?

ir t.t. ir pan.

Tai – ir puikus metas pamažu vaikus supažindinti su tuo, ką jūs galite nupirkti, o ko – ne. Nepadės, jei pasakysite, kiek turite pinigų – vaikui tokia informacija per daug abstrakti. Pavyzdžiui, jei vaikas pasako, kad broliui patinka groti pianinu ir jam galėtumėte nupirkti naują, pasakykite, kad pianinas – brangus pirkinys, kurio sau dabar negalite leisti. Tačiau galite leisti nupirkti natų knygą.

Mūsų Augustas – vaikas, su kuriuo galima pasikalbėti net apie fizikos dėsnius. Iš esmės su juo galima pasikalbėti apie viską, o jis pats – konkretumo ir racionalumo įsikūnijimas. Ir štai Augustas sako tėtei: Aš paprašysiu, kad Kalėdų Senelis atneštų LEGO Indiana Jones, ir jums nereikėtų pirkti.

Tėtė: Žinai, sūnau, Kalėdų Senelis nebūtinai atneša tai, ko nori, kad nepirktų tėvai – juk ir jam gali būti per brangu.

Augustas: Baik tu, gi Kalėdų Seneliui kaina VISIŠKAI nesvarbi, jis gi visas dovanas GAUNA IŠ KOSMOSO!

Tėtė: Bet tu pagalvok: jeigu Kalėdų Senelio paprašytum tikros kosminės raketos…ar gautum?

Augustas nieko neatsakė, tačiau, manau, pamažu pradeda suprasti, jog kai kam – ypač nuo finansinės padėties priklausomiems norams – yra lubos ir ribos. Ir tai – ne vaiko nuvylimas. Tai – gyvenimo pamoka. Nes juk iš tiesų svarbu pasikalbėti apie tai, kaip bus, iš anksto – būtent – kad vaikas nenusiviltų ir žinotų, kad svarbiausia – ne konkreti dovana, o pats stebuklas…

Nuotraukia: Warm ‘n Fuzzy „Gift Set Tins”