Šiandien Gertrūda ant stalo padėjo du žaislinius telefonus. Mano mama klausia: „Gertrūda, kiek tu čia telefonų turi?” O mažoji nė nemirktelėjusi atsakė: „Du!”. Nors puikiai suprantu, kad ji dar daiktų neskaičiuoja – smagu:)

Smagu, nes mes su ja nuolat ką nors skaičiuojam. Skaičiau daug tyrimų ir straipsnių, kur sakoma, kad mergaitės tiesiog neturi galimybių atsiskleisti matematikoje, nes suaugusieji joms…nesuteikia galimybių! O jau kai tos galimybės yra suteiktos, berniukai jau būna labiau pažengę – todėl klaidingai yra manoma, kad berniukams geriau sekasi matematika (ir šiaip tikslieji mokslai!) Taigi aš, matyt, nesąmoningai (ir net sąmoningai) daug dėmesio skiriu matematikai ir šiaip loginio-matematinio mąstymo lavinimui.

Čia šiek tiek nukrypau nuo to, apie ką norėjau rašyti. Šiandien radau nuorodą į keletą žaislų, kurie moko skaičiuoti. Parduotuvėse ir įvairiuose kataloguose ar internete pamačiusi tokius žaislus, dažnai pa(si)darydavau panašių klasei/namams. Žinoma, ne 3D, o 2D ir ne tokių „kokybiškų”, tačiau naminių ir atliekančių lygiai tą pačią funkciją – mokančių matematikos! O juk būtent tai ir yra esmė, ar ne?

Vienintelis žaidimas, kurį pirkčiau (ir esu panašų nupirkusi) savo vaikams – Nr5. Turim panašų, kurį labai mėgo Morta, o dabar vis dažniau ištraukiu ir Gertrūdai. Tik tiek, kad mūsų kubai yra šiek tiek kitokie: jei ant vieno kubo šono nupieštas skaičius 6, tai ant kito – šeši daiktai. Žodžiu, man atrodo, kad tada lengviau vaikui viską susieti.

Turiu daug „savadarbių” matematinių žaidimų, tačiau jie visi jau yra Lietuvoje, dėžėse ir laukia, kada gi bus ištraukti į dienos šviesą…VAIKYSTĖS SODE!