Buvo čia toks vienas vakaras (arba, tiksliau, naktis), kai mudvi intensyviai su Renata kalbėjome. Vat tada viena iš temų, kuriomis kalbėjome, buvo kaip vaiką mokyti matematikos. Tada prasitariau, kad matematiką – ypač būdami maži – galime mokėti visi. O kai drąsiai jos imsimės, tai gal ir neišsigąsime, kai ims sudėtingėti? Ką gi, nežinia, bet bandyti verta… Kodėl minutė? Todėl, kad ją VISADA galima rasti! VI-SA-DA.

Pavyzdžiui, aš šiemet užsibrėžiau kasdien Augusto paklausti, ką jis naujo išmoko. KASDIEN. Ir tą padarau, kai tik jis įsėda į mašiną. Negaliu patikėti, kaip mes pasistūmėjome per šiuos metus! Iš pradžių jis burbėjo, sakė, kad „kišuosi į jo gyvenimą” (taip, jam metų pradžioje buvo 8m ir 5mėn) :D, sakė, kad NIEKO neišmoko, kad tiesiog kartojosi tai, ką jau moka ir t.t. ir pan. Bet aš visada su šypsena pakartodavau klausimą sakydama, kad juk negali būti, kad vaikas mokykloje nuo 9val iki 15.30 NIEKO neišmoko. Ir – kaip ir dažniausiai būna, kai esi atkaklus – ledus pralaužėme. Dabar Augustas kartais net pasako: Žinai, galvojau, kurį dalyką tau čia pasakius, o kurį pataupius rytojui, jei kartais iš tiesų nieko naujo nesimokytumėme!

Visa tai pasakoju dėl to, kad tikiu, jog tą vieną minutę tikrai galima rasti! Tiesa, mūsų pokalbis su Augustu dažnai išsitęsia, nes jis „užsikabina”, pradeda pasakoti daugiau….dar daugiau, tačiau matematinei užduočiai užteks ir minutės automobilyje/autobuse/troleibuse.

Beje, visai neseniai skaičiau knygą, kurioje lyg tarp kitko, lyg retoriškai klausiama, kodėl Azijos šalių vaikams dažnai gerai sekasi matematika? Ar jie gabesni? Žinoma, ne! Tiesiog jie daug daugiau skaičiuoja! Repetitia est mater studiorum. Tačiau vėl – nemanau, kad skaičiuoti galima tik palinkus su rašymo priemone virš popieriaus lapo. Na, gal ir taip, kai tu jau vyresnėse klasėse, tačiau ikimokyklinukams ir pradinukams kasdieninėje matematikoje tikrai nereikia nei popieriaus, nei rašiklio.

Pradedu nuo 1, nes užduotis vis sunkinsiu. Užduotys daugiausiai orientuotos į 5-6 metų vaikus, tačiau, pavyzdžiui, mūsų Morta (4m) jau daug jų gali atlikti. Manau, kad tik todėl, jog vis atliekam matematines užduotis. Beje, kai perku užduočių knygeles jai, tai dabar jau visada perku skirtas 5-6 metų vaikams (jai labai patinka tie worksheets, nors ikimokykliniame amžiuje patariama jų naudoti kuo mažiau! Tiesiog ji iš tiesų nuoširdžiai nuolat turi turėti kokią nors užduočių knygelę… Jei neturi – tuoj barasi: Kur mano namų darbai???)

Be to, visas šias užduotis galite keisti, pritaikyti sau. Jeigu norite lengvesnių – lengvinkite. Jei sunkesnių – sunkinkite. Jeigu matote, kad kuri nors užduotis buvo vaikui sunki – grįžkite prie analogiškos, šiek tiek pakeisdami, tačiau išsaugodami atlikimo principą.

Pirma užduotis – skaičiuokite. Skaičiuokite laiptus laiptinėje, varnas medyje, mašinas sankryžoje (ypač, jei laukiate žalios šviesos) ir t.t. ir pan.

1. Pirštukai -skaičiukai.

a) pasakyk „ššššš” vienu pirštuku užsidengdamas burnelę

b) pamojuok tam paukšteliui keturiais pirštukais

c) nusiųsk mamytei trijų pirštukų bučkį….

Taip vaikas pradeda sieti skaičių su jo kiekybine išraiška. Sėkmės!

Nuotrauka: „Free mixed numbers” Pink Sherbet