Šiandien gavau nuorodą į straipsnį, kur aprašyta, kaip turi maitintis metinukas ir maždaug kiek ko suvalgyti. Kadangi – po Augusto – mūsų namuose vis dar yra „okąjeimeskažkąblogaipadarysimeirvaikasvėlbusnevalgus” fobija, tai visada tokius straipsnius „praryju” vienu kąsniu.

Sakoma, kad daug vaikų, vyresnių, nei vieneri, pradeda „išsidirbinėti” su maistu: jie puikiai žino, kas patinka, o kas – ne, ko nori, o ko – niekaip nepražiodysi, kad įsiūlytum paragauti. Tą patvirtina ir mūsų mažoji Gertrūdėlė, kuri ima energingai makaluoti galva (ne-ne-ne!), jei bandai pasiūlyti tai, ko, ji (tą akimirką) nenori.

Po pirmojo gimtadienio sulėtėja vaiko augimas, todėl mažėja ir apetitas. Tėveliams dažnai kyla klausimas: ar vaikas valgo pakankamai? (Juk yra didesnis, o valgo mažiau!) Tik nepradėkite vaiko versti…iš to mūšio nė vienas neišeina laimėtoju… Vaikas praras valgymo malonumą, o jo apetitas dar sumažės, o jūs…tik dar labiau išgyvensite! Jūsų užduotis patiekti vaikui pakankamai ir pakankamai gero maisto. Nuo to taško – jau, kaip sakant, vaikas nuspręs ko ir kiek valgyti.

Metinukas jau turi gebėti valgyti beveik viską, kas yra ant suaugusiųjų stalo. Žinoma, vaiko maistas turi būti supjaustytas jam tinkamo dydžio gabalėliais (sakoma, kad apie centimetrą), o maistas, kuriuo jis gali užspringti, neduodamas. Taipogi nepatiekite vaikui suaugusiojo porcijos. Pradėkite nuo mažyčių porcijyčių, kad vaikas pamatytų, jog suvalgė tai, kas jam buvo patiekta. (jeigu nori daugiau, įdėsite vėliau). Ko reikia virš-metinukui?

– Pieno: apie 500ml

– Vaisių: 2-3 valgomieji šaukštai

– Daržovių: 2-3 valgomieji šaukštai

– Duona, dribsniai, makaronai: 4 porcijos. Viena porcija tai tarsi 1/4-1/2 duonos riekelės arba valgomasis šaukštas dribsnių arba pora makaronų

– Baltymai: 28g mėsos arba toks pakaitalas kaip kiaušinis, žuvis ar pupelės.

Vaikui neduokite neriebaus pieno (jei nuo vienerių duosite karvės pieną). Ant daržovių galite uždėti sviestuko, bet jis nėra būtinas.

Iš cukraus, žinia, jokios naudos: nei maisto vertingumo prasme, nei vaiko išmokimo džiaugstis natūraliu skoniu prasme, nei dantukų apsaugojimo prasme. Su medumi irgi būkite atsargūs: jo nerekomenduojama duoti iki vienerių, bet ir po gimtadienio pradėkite saikingai.

Štai tiek vaikutis turėtų suvalgyti. Jei nori daugiau – kodėl gi ne? Be to, nepamirškite, kad vaikučiai – ne robotukai: vieną dieną norės daugiau mėsos, o kitą – daugiau vaisių. Jūsų pareiga – pasiūlyti visų, nes tai užtikrins, kad vaikas gauna viską, ko reikia jo augančiam organizmui.

Po pirmojo gimtadienio vaikučiai vis labiau veržiasi valgyti savarankiškai. Nesvarbu, kaip iš(si)terlios jis pats ir aplinka – leiskite. Kai maitinate, visada pasiūlykite ir ką nors į rankutę. Arba – kai maitinate šaukštu – duokite vaikui ir „savo” šaukštą. Iki 15 mėnesių vaikutis turėtų išmokti pavalgyti šaukšteliu ir tada jau liaukitės jį maitinę. Tegul vaikas valgo savo ritmu: jeigu nori pailsėti arba rodo, kad jau pavalgė, gerbkite vaiko norus. Kai duodate paragauti naujo maisto, po pirmojo šaukšto lukterėkite, o ne kiškite antrąjį. Jeigu kažko vaikas neima nė į burną – neverskite, o bandykite dar kartą kitą savaitę (šio amžiaus vaikams labai greitai kinta prioritetai). Nepamirškite, kad svarbiausia, kaip vaikas valgo iš esmės, o ne vieną dieną. Psichologų nuomone, didesnė žala padaroma, kai nuolat kovojama dėl maisto, nei kai laikinai pritrūksta kokios nors medžiagos ar sumažėja apetitas. Žinoma, nenuslyskite ir į kitą kraštutinumą, kai, vaikui suraukus nosį, tėvai lekia gaminti to, ką jis mėgsta. (Žinoma, tai negalioja, jei vaikas IŠ TIESŲ nekenčia vieno ar kito produkto). Daugumai vaikų nepatinka „įtartinas” skonis, todėl venkite stipraus skonio produktų (brokolio, žuvies), tačiau pamažu pratinkite prie įvairovės. Kuo greičiau vaikas pripras prie įvairaus maisto, tuo geriau visiems!

Nuotrauka: Tobyotter „He Ate The Whole Thing”