Į smalsių ar nuobodžiaujančių mažų vaikų burnas neretai keliauja visa, kas yra ne maistas, o maisto gabaliukai gali patekti į nosį ar ausį… Ligoninėje atsiduria netgi tokių vaikų, kuriems ką nors į nosį ar ausį įkišo draugas! Kitaip sakant, jei mažylis pamato angą, jam kyla natūralus noras į ją ką nors įbrukti.

Beno tėvai pastebėjo, kad vienerių metukų mažylio burnytėje kažkas trumpai sublizgėjo. Ilgai įkalbinėtas Benas trumpam pravėrė lūpas – to kaip tik pakako pamatyti dviejų centimetrų ilgio vinies galvutei… Kai tėtis pagaliau jį gan grubiai pražiodė, vinies burnoje jau nebebuvo. „Negaliu patikėti, kad vaikas prarijo vinį tiesiog mano akyse!“ – pasakoja dviejų sūnų tėvas.

Jis nuvežė Beną į ligoninės priimamąjį. Čia daktarai atliko rentgeno nuotrauką, kurioje puikiai matėsi vinis, jau nukeliavusi į skrandį. Ir ačiūdiev, neįstrigusi stemplėje ar kvėpavimo takuose. Todėl gydytojai rekomendavo leisti viniai pačiai iškeliauti visiems gerai žinomu keliu. Po savaitės Beno tėvai padarė kitą rentgeno nuotrauką, kurioje vinies jau nebesimatė, nors labai kruopščiai tikrinę sauskelnių turinį jos vis dėlto nerado. Tarsi ji būtų išgaravusi…

Benui neįtikėtinai pasisekė. Tačiau ne visi mažyliai – tokie laimės kūdikiai.

Įtariamas plaučių uždegimas…

Net ir mažiausias daiktelis gali sukelti pavojų sveikatai ir net gyvybei, jei atsiduria ten, kur jam ne vieta. Nutinka atvejų, kai pediatrai gydo mažylius nuo besikartojančio plaučių uždegimo – jie vis serga ir serga, o galiausiai, tarkime, pulmonologas pažiūri bronchoskopu ir randa… kalėdinės eglutės spyglį bronchų medyje. O randa vasarą, praėjus pusei metų!

Žinoma, didžiausios rizikos grupei priklauso patys mažiausieji, tačiau ir vyresni vaikai kai kada įstumia save į bėdą. Viename mamų forume aprašomas toks atvejis: antrokė, per pamoką iškritus dančiui, norėjo jį pasaugoti Dantukų fėjai ir paslėpė… giliai ausies kanale.

Atsargiai – baterijos!

Gydytojai ypač prašo atkreipti dėmesį, jei vaiko rankose atsiduria (net ir jei tik gali atsidurti) į sagutes panašios plokščios baterijos, dažnai dedamos į vaikų žaislus, laikrodžius ir pan. Jos gali būti labai pavojingos, ir nesvarbu, kur vaikas jas įsikiša, mat drėgmėje jos ima rūdyti ir išskiria ėdančias medžiagas. Vos per kelias valandas, atsidūrusi mažylio nosyje, tokia baterija gali padaryti skylę nosies pertvaroje!

Pavojingiausieji

Kiti pavojingiausi praryti daiktai „išmatuojami“ šitaip: ilgesni nei 5 cm, platesni nei 2 cm arba labai aštrūs, kaip kad adatos ar dantų krapštukai. Sunku patikėti, kad vaikai išties tokius dalykus praryja, tačiau taip – tai tiesa. Siuvimo adatos gali pradurti stemplę ar žarnas, o baigtis tai gali sudėtinga infekcija. Monetos, kurių sudėtyje yra greitai rūdijančio cinko, gali sureaguoti su skrandžio rūgštimi ir sukelti opą. O magnetukai yra ypač pavojingi, jei mažylis nuryja daugiau nei vieną – juos gali traukti vieną prie kito žarnose, o tai gali baigtis užsikimšimu ir prakiūrimu. Taigi prarijus mažų, bet galingų magnetukų iš, tarkime, magnetinio vaikams skirto konstruktoriaus, vaikas gali patekti ant operacinio stalo ir net mirti.

Laimei, dažniausiai vaikui prarijus mažą daiktą jis be jokios žalos keliauja virškinamuoju traktu. Tai paprastai užtrunka tris keturias dienas, bet kartais reikia palūkėti visą savaitę. Visada pasirodykite gydytojams, tačiau dažniausiai – jei daiktas ne itin aštrus ir neįstrigo gerklėje – jie rekomenduos palaukti įdėmiai stebint. Pasak gastroenterologų, kartais daugiau žalos gali sukelti mėginimai svetimkūnį ištraukti.

Nesikišk šito į burną!

Dažniausiai mažais daiktais užspringsta vaikučiai nuo pusės iki trejų metų amžiaus. Ne tik todėl, kad kūdikiai apskritai viską kiša į burną, bet ir todėl, kad neturi krūminių dantų gerai sukramtyti maistui, todėl jo didesni gabalėliai įstringa gerklėje arba patenka į kvėpavimo takus. Mažiausiems dažniausiai iš burnos iškrapštomi šie bėdų pridarę dalykai: monetos, kieti saldainiai, žemės riešutai, vynuogės, spragėsiai, maži žaisleliai ir nepripūsti balionai. Signalai, rodantys, kad kažkas įstrigę kūdikio stemplėje ar kvėpavimo takuose – kosėjimas, rankų kišimas į burną, sunkus ryjimas, vėmimas.

Pirmoji pagalba. Jei vaikas kosi, bet dar gali kvėpuoti ir leisti garsus, paraginkite jį pamėginti svetimkūnį iškosėti. Netrukdykite plekšnodami per nugarą ar bandydami pakelti vaikui rankas. Jei kelias minutes jam nepavyksta, skambinkite greitajai. Taip pat tuojau pat skambinkite, jei vaikui sunku kvėpuoti, jis mėlynuoja, praranda sąmonę. Tuomet atlikite pirmosios pagalbos veiksmus, aprašytus lentelėje. Bet kokiu atveju kreipkitės į gydytoją, jei jums atrodo, kad vaikas kažką prarijo.

Gydymas. Jei kas nors įstrigo mažylio stemplėje ar kvėpavimo takuose (nors jis ir gali kvėpuoti), gydytojai pamėgins tuojau pat pašalinti svetimkūnį. Atlikęs rentgeno tyrimą ir nustatęs tikslią vietą, medikas nuspręs, ar geriau jį specialiu plonu vamzdeliu nustumti gilyn į skrandį, ar ištraukti specialiu įrankiu su kaušeliu ar pincetu. Jei daiktas – nedidelis ir neaštrus, galbūt gydytojas pro jį atsargiai praves balioninį kateterį, tuomet išpūs balionėlį ir ištrauks įstrigusį „begėdį“.

Ne! Tik ne į ausis!

Vaikai dažnai į ausis kišasi akmenukus, karoliukus, pupeles, plastikinius žaisliukus ar jų smulkias detales. Požymiai, kad ausytėje kažkas yra, štai šie: vaikui skauda, jis nebegirdi, iš ausies teka skystis, ji patinusi.

Pirmoji pagalba. Jei daiktas matomas ir neįstrigęs per giliai, pakreipkite vaiko galvelę į šoną ir liepkite ją švelniai kratyti, kol iškris. Nekiškite į ausį pirštų, pincetų ar ausų krapštukų – taip galite įstumti objektą dar giliau. Kreipkitės į gydytojus.

Gydymas. Specialistui gali prireikti chirurginių žnyplių daiktui užgriebti arba reikiamo kampo kabliuko, arba vielinės kilpelės jam užkabinti ir ištraukti. Kiti būdai – specialus ausies kanalo išsiurbimas arba drėkinimas vandeniu ar aliejais. Gali būti, kad gydytojas prieš procedūrą vietiškai nuskausmins ausį. Retkarčiais prireikia ir operacijos.

Ir ne į nosį!

Į nosį dažniausiai patenka maži žaisliukai, maisto gabaliukai, plastilino bei minkšti, lankstūs dalykai, kaip kad antklodės pūkai, vatos gabalėliai, audinio atraižėlės. Negeri požymiai – blogas burnos kvapas ir dvokiančios išskyros iš vienos šnervės. Beje, gal tai tiesiog nesibaigianti pūlinga sloga.

Pirmoji pagalba. Jei matote daiktą, bandykite švelniai suimti pirštais ir ištraukti. Galima švelniai spausti neužkimštą šnervę, skatinant vaiką išsipūsti. Nenaudokite pinceto ar kitų įrankių, kad nenustumtumėte daikto dar giliau. Jei nepavyko išimti, kreipkitės į gydytojus. Beje, prieš pučiant nosį patariama įlašinti nosies gleivinę sutraukiančių lašų – sumažėjus paburkimui tikimybė išpūsti svetimkūnį iš nosies landos bus didesnė, o ir gydytojui jį išimti bus lengviau.

Gydymas. Jei objektas įstrigo ne per smarkiai, daktaras gali uždėti mažyliui respiratorinę kaukę ir per ją papūsti vaikui į burną, tikintis, kad oro srovė išstums svetimkūnį. Atsižvelgus į tai, kas įstrigo, gali prireikti chirurginių žnyplių, balioninio kateterio, instrumento su kabliuku ar kilpele. Jei nosyje yra smėlio, žvyro, kruopų ar kitų birių dalykų, gydytojas gali pasirinkti išplovimą vandeniu.

Atsarga gėdos nedaro

X Neduokite mažiems vaikams riešutų, razinų, sėklų, spragėsių, kramtomosios gumos ar lipnių saldainių, vynuogių ir kitokio apvalaus kieto maisto, nebent supjaustysite jį ne didesniais nei 1–2 cm dydžio gabaliukais.

X Nepalikite vaikų be priežiūros, kai jie valgo. Mokykite kąsti nedideliais kąsniais ir gerai sukramtyti prieš ryjant. Įsitikinkite, kad valgantis vaikas sėdi, nežaidžia ir nebėgioja su maistu ar kokiu kitu daiktu burnoje.

X Jei vaikas šliaužioja, pasistenkite, kad ant stalų, spintelių ar grindų nesimėtytų jokių smulkių daikčiukų. Nuolat patikrinkite po lovomis, sofų pagalvėlėmis, užuolaidomis – ar nesimėto ten kas, kuo galima užspringti. Mokykite vyresnius vaikus susirinkti žaisliukus ir laikyti smulkmę toliau nuo mažylio.

X Ypač atidžiai stebėkite vaikus, kurie jau yra kada nors įsikišę ką nors į burną, nosį ar ausį. Mat jis tai gali pamėginti padaryti darsyk. Pasak gydytojų, daugelis gydomų vaikų yra kartojimo aukos.

X Laikykitės visų instrukcijų, amžiaus rekomendacijų bei įspėjimų, nurodytų etiketėse. Patikrinkite, ar žaisliukai pralenda pro tualetinio popieriaus tūtą.

Pirmoji pagalba užspringus

Jei mažylis kažką prarijęs praranda sąmonę, privalote mokėti atlikti širdies masažą ir gaivinimą burna į burną. Svarbi kiekviena sekundė. Jei vaikas dūsta, negali įkvėpti, kosėti ar verkti – skambinkite greitajai ir atlikite tolesnius veiksmus.

Pirštu patikrinkite burną, gal svetimkūnis visai negiliai – daugeliui supanikavusių tėvų tai nė nešauna į galvą.

Kūdikiai

● Pasidėkite kūdikį veiduku žemyn sau ant dilbio, plaštaka prilaikydami galvą ir kaklą. Galva turi būti žemiau už kūnelį. ● Kitos rankos apatine delno dalimi penkis kartus tvirtai stuktelkite jam tarp menčių. ● Jei nepadėjo, mažylis vis dar negali įkvėpti, laisvą ranką dėkite ant galvos išilgai stuburo ir apverskite veidu aukštyn, tik jau ant kitos rankos; galvytė vis dar žemiau viso kūno. ● Penkis kartus dviem pirštais staigiai paspauskite krūtinkaulį ties įsivaizduojama spenelius jungiančia linija. Paspaudimų gylis 1,5–2,5 cm. ● Kaitaliokite paspaudimus į krūtinę ir sudavimus į nugarą, kol daiktas iššoks arba kol kūdikis pradės kvėpuoti, kosėti, verkti. Išnykus sąmonei – pradėkite gaivinti.

Nuo metų ir vyresni

• Atsistokite ar atsiklaupkite už vaiko, uždėkite vieną ranką įstrižai jo krūtinės ir palenkite priekin. Penkis kartus stipriai suduokite kitos rankos delno pagrindu vaikui tarp menčių. • Apkabinkite vaiką per liemenį, sugniaužkite vienos rankos kumštį ir prispauskite jį kita ranka. • Tuomet penkis kartus smarkiai spustelkite pilvą vos vos aukščiau bambos, bet gerokai žemiau krūtinkaulio. • Keiskite sudavimus į nugarą su pilvo spustelėjimais, kol svetimkūnis iššoks.

Straipsnis spausdintas „Mažylio“ žurnale

Nuotr. artfullbogger, www.flickr.com