Štai jau antra diena galvoju, ką turi jausti esto Herman’o Simm’o mama, kuris teikdavo NATO slaptą informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms. Juk jos galvoje it sugedusi plokštelė turi suktis mintis: mano vaikas – Tėvynės išdavikas, mano vaikas – Tėvynės išdavikas…Ir jis ją išdavė už 1200 eurų per mėnesį.
2009 Herman’o Simm’o dvigubas žaidimas baigėsi: 12 metų sėdės kalėjime ir dar turės atlyginti žalą (1.3mln + 85 000 eurų). Ir, žinoma, beveik visas turtas buvo konfiskuotas.
Pagalvojau, kad vis dėlto (nors ne visada :)), bet teisingumas šiam pasaulyje yra! Bent jau jo atžvilgiu. Nes, pasirodo, visi rusų pažadai apie jam suteikiamus kosminius jų slaptųjų tarnybų rangus – irgi šnipštas. Tiesiog buvo gerai apmulkintas.
Bet jo dukros labai gaila…Na, negi žmogus niekada nepagalvojo, kad – jei bus išaiškintas – tą naštą turės nešti ir jo vaikas??? Juk pinigų, garbės tai jam tikrai netrūko…
Ir vėl pagalvojau apie patriotiškumo ugdymą. Jei tuo metu, kai formuojasi vaiko identitetas, mes jam įskiepysime meilę savo šaliai, o ne mintis, kad „čia visi vagys/durniai/apgavikai ir pan.” (nes juk, kaip sakant, patys ne iš Marso!), gal bus vis dėlto didesnė tikimybė, kad jis nepar(si)duos??? Ką manote jūs?
Apie patriotiškumo ugdymą:
Nuotrauka: Andreas-photography „Stone upon stone”