Per Kalėdas mano sesuo, kuri tąkart buvo Vilniuje – it tarpinėje stotelėje – apsistojusi tarp studijų Danijoje ir Australijoje – padovanojo Kalėdinę dovaną savo krikšto dukrai – mūsų Mortai – vietose, kurios yra vienaip ar kitaip brangios savo esatimi.

Aš visų nuotraukų dar nemačiau, tačiau kas savaitę (ar panašiai) sesė vis mesteli kokią nors pasidžiaugti…

Aišku, tądien Morta tiesiog džiaugėsi mano sesės dėmesiu JAI, nes pagrindinė priežastis, kodėl Morta noriai važiavo į iš Belgijos į Lietuvą, buvo mano sesė 🙂 , bet-neabejoju – ateis diena, kai ji labai džiaugsis ir nuotraukomis.

Prisimenu, kaip man mano draugės Saros Švedijoje tėtė sakė: fotografuokite vaikus kuo daugiau, nes po penkiolikos metų vis vien atrodys, kad mažai fotografavote…