„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Mamos serga dvigubai dažniau, nei neturinčios vaikų – kelią prevencijai!
2010 10 25

Ar žinote, kad moters šansai susirgti padvigubėja, kai ji yra…mama? Ar žinote, kad geriausias būdas išvengti ligų – dažnai plauti rankas? Bent 20s? Nežinau, kaip jūs, bet aš nesu iš tų, sergančių (tfutfutfu, tuktuktuk ir panašiai:)) Bet vaikai, kurie lipa ant žaidimų aikštelių, ant kurių laipiojo ir sirguliuojantys vaikai, atsigeria ne tik iš savo puodelio ir liečia (be dažnai ir ragauja!) beveik viską, dažnai suserga. O kai vaikas suserga, dažnai suserga ir mama (Arizonos universiteto tyrimas parodė, kad šansai susirgti – jei turi vaikų – padvigubėja!)

Kodėl aš nesergu? Manau, kad be arkliško imuniteto (čia ne mano žodžiai:)) aš tiesiog vengiu kai kurių veiksmų ir vietų, kurios, žinia, yra rizikingos. Pavyzdžiui, nemėgstu žaidimo aikštelių. Man jos – nuobodybių nuobodybė. Man daug turiningesnis atrodo pasivaikščiojimas su vaiku, nei malimasis žaidimų aikštelėje. Tiksliau, stebėjimas, kaip vaikas lipa-čiuožia. Beje, skaičiau tyrimą, kad vaikai, kuriuos tėvai veda vien tik į žaidimų aikšteles, nemoka su(si)galvoti žaidimų, tiesiog stovi pievoje, ir tiek – ir reikia, kad praeitų šiek tiek laiko, kol jie atsipalaiduoja ir leidžia atgimti kūrybiškumui. Kadangi viena mokslininkių, su kuria dirbau, būtent į tai gilinosi, tai įtikino ir mane, kad reikia leisti vaikams patiems žaisti… Ach, nelengva… Nelengva, nes mūsuose vis dar manoma, kad geras darželis – tai – be viso kito – akį maloninanti žaidimų aikštelė…ir visai nesvarbu, kad jos a) neskatina kūrybiškumo (net jį riboja!) ir b) jose yra daugybė mikrobų/bakterijų, kurie, žinia, tikrai nepadeda vaikams išlikti sveikiems!

Kitas dalykas, į ką atkreipiau dėmesį – mes, lietuviai, nemėgstame plauti rankų! Čia, Belgijoje, užtenka vieną dieną praleisti darželyje ir pamatysi: rankas vaikai plauna vos ne kaskart, kai keičia veiklą! Ne veltui visą laiką yra pabrėžiama: PLAUKITE RANKAS! Pasirodo, dažnai plaudami rankas galite sumažinti tikimybę susirgti net 30-50%. Beje, sekundės pakišimas po vandeniu nesiskaito. Ne veltui sakoma, kad švarios rankos gelbsti gyvybes. Nuorodoje skaitykite ir kaip reikia plauti rankas. Pavyzdžiui, trinti 20s. Pernai, per ligų sezoną, šeštadieninei mokyklėlei Belgijoje nupirkau dezinfekuojantį rankų skystį ir prašiau, kad visi, atėję į mokyklėlę, išsitrintų juo rankas! Nežinau, ar to skysčio dėka, tačiau nei aš, nei vaikai po mokyklėlės nė karto nesusirgome! Aišku, nereikia išeiti iš proto ir plauti rankų kas 15min, tačiau turint omeny, kad dauguma ligų perduodama liečiantis (o liečiame dažniausiai rankomis!) – verta.

Kita labiausiai „mikrobuota” vieta – virtuvė. Bakterijos smagiai sau gyvuoja ant stalviršių, ten jūs kraunate maistą, o po to tas maistas su visom bakterijom keliauja…į kitų organizmus! Pavyzdžiui, šaldytuvo rankena – bene pati baisiausia vieta namuose:) Taigi: jei vaikas serga, neleiskite jo bent jau į virtuvę, nes pasės savo „gėrį” visur, kur tik galės, o jau iš ten kelias visai šeimynai užsikrėsti – tiesus!

Žinau, kad daug žmonių, galvojančių apie motulę gamtą skalbia šaltame vandenyje, tačiau – jei jau kas nors namuose serga – plaukite karštu vandeniu, mat šis nužudo daug daugiau mikrobų. Knygos „Germ Proof Your Kids” autorius teigia, kad, atlikus tyrimą, buvo pastebėta, kad žmonės, kurie skalbia karštu vandeniu, praleidžia mažiau darbo, o jų vaikai – ugdymo įstaigos dienų dėl ligos! Be to, kai sudėsite skalbinius, gerai nusiplaukite rankas! Nežinau, kaip jūsų vaikai, bet mūsų tai nuolat ką nors valosi į savo rūbus, o kai serga tai, žinia, nusivalo ir visokio gėrio! Kad išdezinfekuotumėte skalbimo mašiną, paleiskite vieną karščiausią tuščią ciklą įpylę chloruoto baliklio.

Beje, vienas įdomus atradimas: atrodo, kad sergantiems vaikams nereiktų leisti gulėti/miegoti savo lovoje (žinoma, jei nenorime užsikrėsti), tačiau atlikto tyrimo metu (NYU Langone Medicinos Centre) buvo pastebėta, kad tikimybė užsikrėsti nuo (?) antklodės yra tik 1 iš 1000. Netikėta, ar ne?

Kadangi virusai ir bakterijos išlieka gyvi nuo valandos iki kelių dienų ant drėgnų paviršių, tai geriausia, jei sergantiems vaikams pasakysite, kad jie nesidalintų žaislais, rankšluosčiais ir pan. Žodžiu, kai sergi dalintis nėra vertybė! 🙂

Ką dar galima padaryti, jei norite apsisaugoti?

– Galima nuvalyti dažnai liečiamus paviršius (telefoną, tualeto nuleidimo rankenėlę, nuotolinio valdymo pultą, rankenas ir pan.). Tik nepamirškite, kad valiklio sudėtyje turi būti amoniako arba chloruoto baliklio!

– Kol vaikas serga, nelieskite jo žaislų, tačiau pasveikus arba išplaukite karštame vandenyje, arba nušveiskite geru valikliu. (Aš nė karto – NĖ KARTO! – nesu to dariusi…)

4 vietos, kuriose yra daugiausiai bakterijų ir virusų ( Arizonos universiteto tyrimas):
a) Pirkinių krepšių/vežimėlių rankenos;
b) Tualetai;
d) Vaikų žaidimų aikštelės;
e) Virtuvės kriauklė.
O šia tema sugalvojau parašyti, nes šįryt perskaičiau vieno daktaro, pediatro iš Stanford’o Universiteto (JAV) nuomonę, kad „nėra ko girtis, kad vaikas niekada neserga. Vaikams yra naudinga sirgti bent porą kartų metuose. Jiems būtina išmokti kovoti su infekcija”.
Mat aš – kai dirbau ne namie – tiesiog eidavau iš proto, kai vaikai susirgdavo. Juk mūsų tėvai jauni, patys dirba, o leisti vaikus į privatų darželį IR samdyti auklę – per brangu! Tai sukdavomės it voverės… Ai, dar mano darbe tik paskutiniaisiais metais būdavo toks dalykas kaip „biuletenis” (bet jo imtis niekada neapsimokėdavo dėl tų lubų), nes iki tol turėdavome keletą sick days metuose (tas dienas galėdavome naudoti savo arba vaiko ligoms), ir viskas. Nori daugiau – negauni atlyginimo. Žodžiu, turi tilpti ir su savo, ir su vaikų ligom į tiek sick days, kiek tau duota! Ir – nepatikėsite – ir aš, ir kolegos, ir mūsų vaikai gan mažai sirgdavome 🙂 Žinoma, sirgdavome tiek pat, bet kažkaip saugodavomės, kažkaip sukdavomės su vaikais, ir visi išgyvenome! Aišku, joks čia siurprizas – daugybė valstybių taip gyvena!
Žodžiu, aš iš tiesų labai išgyvendavau, kai berniukai susirgdavo. O sirgo jie tikrai, bent jau pirmaisiais metais! Ir plaučių uždegimas (abiems), ir visokie obstrukciniai bronchitai. Na, ir keikiau save: pasidaviau spaudimui, neleidau jų į darželį, augo su auklėmis (taip, mūsų judriems džigitams reikėjo dviejų!), o nuėję į darželį trejų su puse kaip dėjo sirgti, tai maža nepasirodė… Aišku, antrasis mažiau sirgo, nes jau buvo atlaikęs eilę ligų, kurias parnešdavo jam iš darželio brolis.
Ir štai mergaitės. Na, jūs man pasakykite, nes man vis dar mistika: abi išėjo į lopšiuką virš metų, abi šiek tiek sirgo, bet…ne ką daugiau, nei būdamos iki metų namuose! Taip, Gertrūdai kliuvo daugiau antibiotikų, nes jai kiekviena sloga baigdavosi bjauriu bronchitu, bet šiaip arba mūsų požiūris labai pasikeitė, arba mergaitės sirgo ir serga daug mažiau. Aš kažkaip linkusi labiau kaltinti tą požiūrį. Kiek teko aplankyti pediatrų (Perėjome penkis, kol atradome tą, kuris mums patinka!), visų požiūris panašus: vaikai serga. Ir pasveiksta. Ir ta jų ramybė, tas jų požiūris, kad, na, ir kas?…iš tiesų su laiku persiduoda.
Prisimenu pirmąjį atvejį savo gyvenime, kai mano Švedijos mama įkišo žvakutę karščiuojančiam vaikui ir…išvažiavome į šventę! Nugi Lietuvoje 1994 metais tai buvo neregėtas negirdėtas dalykas! Kai mano sesė susirgdavo, tai mūsų namai akimirksniu pakvipdavo ligonine, ir visi vaikščiodavome ant pirštų galų. Aišku, ji labai daug sirgo, bet gal jei pirmą kartą tėvai būtų kitaip pažiūrėję…gal būtų buvę visai kitaip? Mokydamasi JAV, Norvegijoje (visur aplinkoje buvo vaikų) susidūriau su panašiu požiūriu į ligas: na, ir kas? Gi pasveiks! Ir nepasakyčiau, kad bendravau su vaikais nesirūpinančiais, asocialiais ir pan. žmonėmis – atvirkščiai!
Belgijoje vaikų sergamumas mažesnis, nei Lietuvoje. Visų mūsų vaikų mokyklose vaikai metuose praleidžia vos keletą dienų. Ar dėl to, kad jie iš tiesų mažiau serga? Kadangi čia jau pradėjome ketvirtus gyvenimo metus, esu linkusi teigti, kad vaikai čia serga panašiai, tačiau labai skiriasi požiūris. Pradedant nuo to, kad Augustas sirgo bronchitu ir gėrė antibiotikus, o pediatras išrašė atleidimą nuo mokyklos (jis yra BŪTINAS, absoliučiai totaliai BŪTINAS, jei neini į mokyklą!)…vienai dienai! Sakė, kad antibiotikus galima išgerti prieš mokyklą, po mokyklos ir vakare! O Vilhelmui ligoninėje – kai susirgo plaučių uždegimu – pasakė, kad neitų į mokyklą ketvirtadienį ir penktadienį, o jau pirmadienį šuoliuotų į mokyklą! Kai toks požiūris aplinkoje, tai nejučiom ir pats pradedi taip mąstyti…pakalbu su lietuvėm, kurios čia irgi jau ilgokai…irgi panašiai pradėjusios mąstyti… tada išvis pradedi galvoti, kad visi taip mąsto 😀 Žodžiu, integravomės į belgišką ritmą…
Kita vertus, kaip bus Lietuvoje? Mortulei rugsėjo pradžioje viena moteris pasakė: Morta, kaip tu kosti! O ji atsakė: aš visada kosčiu! Vis galvoju apie tą apsikeitimą frazėmis…įdomu, ar nebūsiu kitų akyse aš žiežula pagiežula, kuri ne tik nesirūpina savo vaikais, bet dar ir kitus nori užkrėsti??? 😀 Bet juk jeigu vaikas serga, tai tikrai nevesiu į ugdymo įstaigą! Ir va čia kyla ultimate klausimas: kada vaikas serga? Nes aš tai MATAU, kada mano vaikas serga, o kada gali eiti į ugdymo įstaigą, nors termometras gali rodyt tą patį… Kaip manote jūs?
Nuotrauka: Sick Day by Holtsman