Šis klausimas „stojo” man prieš akis visu grožiu keliaujant po Champagne regioną Prancūzijoje. Vieta, kur nemokamai galima ragauti įvairiausią šampaną, tiesiog gundyte gundė. Ir – patikėkite – pagundai atsispirti buvo itin sunku. Dar sunkiau buvo tai, kad kievienas gurkšnis nepraslysdavo pro akis akylai stebinčiam Gabrieliui 😀

Prisiminiau, kaip mano klasiokė pasakojo, kad  – kai lankėsi Portugalijoje – viena būsima mamytė drąsiai rūkė ir gėrė kokteiliukus. Prieš atostogas Lietuvoje buvome Belgijos pajūryje, kur irgi matėme tokį vaizdelį: mamytei pilvas ant nosies, o ji traukia dūmą. Beje, bent jau pastaroji į asocialią visai nepanašėjo, o ir dar turėjo šiek tiek vyresnį vaikelį. Dūmas dar kaip dūmas. Neaktualu. O vat ta vyno taurė…šampano…ar alaus bokalas traukia.

Šiaip tai aš nesu išgerianti, jei ką 😀 Galėčiau net drąsiai priklausyti abstinentams, nes šitiek metų esu maitinanti  ir/arba besilaukianti, o ir iki to tiek to alkoholio esu gėrusi, kad iš manęs – kai pasakoju apie savo „nuotykius” – daug kas šaiposi, kad man liežuvis apsiverčia vadinti tai nuotykiais! Na, bet yra kaip kaip – ne apie mano „nuotykius” kalba 😀

Pakalbėkim apie tai, kiek aš galėčiau išgerti, kad ir man būtų gerai, ir Gertrūdai. Tiesa, nepamirškime ir to fakto, kad Gertrūdai jau metukai. (Ši tema man nėra aktuali, kol kūdikis valgo TIK mamos pienelį – tada pasitenkinu gurkšneliu iš Gabrieliaus taurės…) Ir gal nekalbėkime apie VISAI negėrimą. Ir nekalbėkime apie alkoholizmą. Su visai negėrimu viskas aišku: negeriam, ir tiek. Su alkoholizmu irgi aišku: tragedija…ir vaiko, ir motinos, ir šeimos, ir visuomenės…

Gerai sako viena mama: apie vaistus (ypač nuskausminamuosius po, pavyzdžiui, cezario operacijos) nekalbame, kad jų visai nereikėtų vartoti – yra dozės, kiek iš tiesų galima. Man atrodo, kad tai, jog apie tai nekalbame (arba kalbame itin kategoriškai neigiamai), gali atbaidyti žindyti norinčias mamas. Arba jos nutrauks žindymą anksčiau, nei nutrauktų tuo atveju, jei kas nors pasakytų, jog taurė-kita nepadarys neatitaisomos žalos. Taigi. KIEK?

Kartą teko skaityti, kad retkarčiais išgėrus nieko blogo neatsitiks. O kiek išgerti? Tiek, kad galėtum vairuoti. Jei negali vairuoti, vadinasi, išgėrei per daug (kaip maitinanti mama).

Tačiau norėjosi rasti konkretesnės informacijos.

Ką radau?

a) Alkoholis į pieną patenka praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai jūs gėrėte.

b) Tol, kol jūsų kraujyje yra alkoholio, tol jo yra ir jūsų piene.

c) Jeigu jaučiatės išgėrusi, geriau nemaitinkite. Palaukite, kol jausitės blaiva.

d) Nusitraukti „pieno su alkoholiu” ir jo išpilti neįmanoma. Krūtys – ne statinaitės, kur, kartą įpylus, pienas užsistovi ir lieka toks, koks buvo įpiltas.Kai alkoholis pasišalina iš jūsų kraujotakos sistemos, jis pasišalina ir iš pieno. Nusitraukite pieną PRIEŠ išgerdamos,  jei norite išgerti ir žinote, kad praleisite maitinimą. Jei maitinimo nepraleisite, nusitraukti pieno nereikia. Alkoholis pats pasišalins iš jūsų sistemos.

e) Tris pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikio kepenys labai sunkiai perdirba alkoholį (dvigubai lėčiau, nei suaugusiojo). Tuo metu būkite ypatingai atsargios, geriausia, jei išvis vengsite alkoholio.

f) Problema yra tada, jei maitinate būdama girta ar dažnai maitindama išgėrusi. Kartkartėmis su pica išgeriamas alaus bokalas ar vyno taurė neturėtų būti tai, kas atbaidytų jus nuo natūralaus maitinimo.

g) Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurių žindančios mamos yra linkusios dažnai vartoti alkoholį, suvartoja 23proc mažiau pieno, nei nevartojančių arba retai vartojančių alkoholį motinų vaikai. To priežastys – nežinomos.

h) Radau lentelę, kurioje (pagal motinos svorį ir suvartoto alkoholio kiekį) nurodoma, kiek laiko reikia laukti (pavartojus alkoholio), kol bus vėl galima žindyti:

Beje, sakoma, kad vidutiniškai didžiausias alkoholio kiekis yra praėjus maždaug 1-1.5val po to, kai išgėrėte.

i) Beje, La Leche League (o man tai jie maitinimo autoritetas 😀 ) teigia, kad taurė vyno – ne pasaulio pabaiga 😀

Taigi…iš tiesų, matyt, kaip visur tiesiog reikia žinoti keletą faktų (o ne mitų) ir įsijungti Sveiką Protą 😀 Retkarčiais…pavyzdžiui,  kartą gyvenime, kai lankaisi Champagne 😀 pora taurių šampano (beje, jos gi mažutės) ir po to iškart nepuolus maitinti tikrai nėra pasaulio pabaiga!

Ar kartais pasimėgaujate? Ar jaučiate nerimą? Ar teko susidurti su kategoriškai nusiteikusiais asmenimis, kurie buvo pasiryžę vos ne akmenimis užmėtyti už „neatsakingumą”??? Ir ar manote, kad tai – iš tiesų neatsakingumas? Įdomu…

Nuotrauka: Aditya Bhelke „Champagne cork”