Man patiko klausimas BBC straipsnyje: ar jūs pjaustytumėte daržoves ant tualeto krašto? Nežinau, kaip jums, bet man – vien apie tai pagalvojus – sukyla visas skrandžio turinys. Dr.Chuck Gerba, Arizonos universiteto mikrobiologijos profesorius, tiria, kaip ligos plinta mūsų aplinkoje. Ir štai jis atrado, kad ant tualeto sėdynės yra 50 bakterijų 6.45 kvadratiniuose centimetruose. Daug? Štai ant pjaustymo lentutės – net 200 kartų daugiau. Bet čia dar ne viskas. Virtuvinė kempinėlė yra namučiai maždaug 10 MILIJONŲ bakterijų 6.45 kv/cm. Ir tą kempinėlę mes sau čiupinėjame, ja plauname indus ir – geriausia – valome stalą, prie kurio vėliau valgysime. Ir, žinoma, rankų, ją pačiupinėję, plauti nepuolame. Fui.
Kur dar gyvena daugiau bakterijų, nei ant tualeto krašto?
– ant telefono (iš tiesų: kur tik jis nesivolioja, kur tik nepadedi, kas tik nečiupinėja…o plauti gi neplauni muilu)
– darbastalio (vidutiniškai 400 kartų daugiau bakterijų, nei ant tualeto)
– parduotuvių vežimėlių (šitie tai man visada kėlė įtarimą – ypač po to, kai Vilhelmas susirgo Rota virusu būtent tokioje mašinytėje. Dar dabar galvoju, kiek vaikų po to susirgo atsisėdę į tą mašinytę.)
– daugkartiniai apsipirkimo krepšiuose (ekologija vs švara)
Kaip ir sakoma straipsnyje, turime būti dėkingi evoliucijai, kad per tuos milijonus metų mūsų imuninė sistema išmoko kovoti su tikrai daug bakterijų. Kita vertus, net ketvirtadalio žmonių rankos yra tokios purvinos (bakterijų prasme) kaip purvinas tualetas. PLAUKITE RANKAS, po galais!
Beje, buvo įdomu perskaityti, kad švariausi namai yra Australijos ir Kanados piliečių. Žinoma, nėra taip, kad visi ten – pedantiški švaruoliai. Bet, kaip sakant, iš esmės. O štai nešvariausia – Indijos ir Malaizijos piliečių namučiuose. Lietuviai, manau, yra kur nors per viduriuką. O kaip manote jūs?
Ir dar. Vis norėdavau paklausti: kaip einate ir/arba vedate vaikus į tualetą ne namuose? Aš tai padengiu sėdynę tualetiniumi popieriumi ir tik tada sodinu vaiką. Gaila, kad LT dar sunku rasti popierinių užklotų sėdynėms – Kalifornija mane išlepino. Žinoma, kai kada nesodinu net ir padengusi. Ai, sakau, gal gali pakentėti? Arba laikau virš tualeto (nors labai to nemėgstu). Kai kur (pavyzdžiui, muziejuje, savo tėtės darbovietėje) esu sodinusi ir nepadengusi sėdynės popieriumi – kad jau labai švariai ten viskas atrodė. Akivaizdu, kad vertinu kiekvieną situaciją individualiai. (Namuose, žinoma, galioja tik viena taisyklė – po tualeto nusiplauname rankas. Ir kitų žmonių namuose irgi unitazo neapvynioju tualetiniu popieriumi). O kaip jūs?
O kadangi jau pradėjau kalbėti apie tualetą, tai pasidžiaugsiu, kad leidykla Mano knyga išleido Tony Ross knygelę „Kur mano puodukas?”. Šią knygelę buvome atradę Belgijoje, kai dar vaikai maži buvo. Apskritai tinklaraštyje jau esu rašiusi apie tai, kokias mes šia tema knygas skaitome ir, žinoma, viena jų buvo šioji (tik dar tada angliškai). Kadangi mums šios knygos jau nebėra aktualios, tai visos iškeliavo į Vaikystės Sodą. Beje, Mažoji Princesė turi ir savo FB lapą. Įdomu, kiek bakterijų Dr.Chuck Gerba atrastų ant vaikiškų naktipuodžių?! 😀 Gertrūdai ši knyga – nors ir nebeaktuali – buvo juokinga. Labiausiai dėl Mažosios Princesės elgesio. Aktualesnė buvo knyga „Nenoriu į lovą”, mat, kaip sakant, dabar yra nuolatinė diskusija, kodėl gi nebūtų galima miegoti tėvų lovoje… O šias knygas skaitėme, nes vieną dieną atėjau į biurą ir radau dovaną – abi šias knygas! Taigi smagu buvo prisiminti, kaip jas skaitėme atsipratinant nuo puoduko ir smagu buvo pasidžiaugti, kad tas procesas jau praeityje 🙂 Ir, žinoma, džiaugiuosi, kad vis daugiau Lietuvos kygynų lentynose atsiranda vertų dėmesio knygelių. Puikumėlis.
P.S. O tas virtuvines kempines dažnai keiskite. 10 MILIJONŲ bakterijų vos 6kv/cm! Brrr.