Kadangi Gertrūda jau keletą kartų nustebino mus pasakydama (prieš!), kad reiktų atsisėsti ant puoduko ir jau labai sąmoningai plešia nuo savęs sauskelnes, kai yra reikalas jas pasikeisti, tai nusprendžiau pradėti jai plauti smegenis apie puodelio gerumą 😀 Geriausia, žinia, yra pavyzdys ir kartojimas 🙂 Pavyzdį mato nuolat (mūsų dar toli gražu ne visi vaikai užsidaro duris, kai eina į tualetą :D, o ir paskui mus ji dažnai atseka…), o kartoti labai padeda knygelių skaitymas. Tvarkiau mergaičių biblioteką (mes esame atskyrę paveikslėlių knygas, kurios dabar yra mergaičių žaidimų kambaryje) ir atrinkau tris knygeles, kurios pasakoja apie vaikus, kurie išgyvena perėjimo nuo sauskelnių prie kelnaičių periodą. Turim tris knygas: 1. Karen Katz „A Potty For Me!” 2. Tony Ross „I Want My Potty” 3. „My Potty and Me” (neradau autoriaus (ant knygelės neužrašyta), tačiau žinau leidėją: Igloo Books Ltd.). Pirmoji knygelė, manoma, yra viena geriausių knygelių šia tema. (Pakliūna į populiariausiųjų penketuką) Gertrūdai ji irgi labiausiai patinka! Nusipirkome ją visai atsitiktinai blusų turguje už o.30eu! Mat jau turėjome kitą šios autorės knygelę („Where is Baby’s Belly Button?”), kuri yra vaikų literatūros šimtuko 41 vietoje (JAV). Gertrūdai labai patinka, kad, atvertus puslapį, galima jį dar kartą atversti. Na, tarsi lapas lape. Kalba paprasta (bet ne prasta!), iliustracijos aiškios – ko daugiau reikia pusantrų metų pypliui, kai skaito knygelę? O tėvams džiaugsmas, nes skaito apie tai, kas tuo metu šeimoje yra aktualu! ir štai šį puslapį galima dar kartą atversti ir pamatyti, ką mamytė padovanojo Gertrūdai 😀 (aš visas knygas skaitau vaikams apie juos ) Knygelėje kalba ir apie tai, kaip vaikas pasėdi, tačiau, nieko nepadaręs, bėga žaisti; apie tai, kad mano, jos užsinorėjo, o iš tiesų tai ne; apie tai, kaip atsitinka nelaimės, bet jos – nieko tokio!; apie tai kaip bando sėdėti ant puodelio su savo mylimuku-kiškeliu; apie tai, kaip sėdi abu su mama; ir apie tai…kaip galų gale pavyksta! Antroji knygelė – „A Little Princess Story” knygų serijos knygelė: Šios serijos knygelės labai patiko Mortai, todėl turime jų keletą. Būtent šią Augustas nupirko už savo pinigus Mortai mokyklos knygų mugėje. Mat kaip tik tada Morta visiems sakydavo, kad ji – „amfefė” (princesė) ir kaip tik tuo metu atsisakė sauskelnių (Apie mūsų Mortą ir sauskelnes tai jau yra visai kita istorija, nes ji jau pusantrų pasakė, kad sauskelnės yra „ve” ir – mūsų didžoiai nuostabai – VISIŠKAI gyveno be sauskelnių nesulaukus antrojo gimtadienio!!! Aš kurį laiką net negalėjau patikėti, kad taip būna ir dėjau sauskelnes nakčiai, kurios ryte būdavo sausos, ir Morta, jas nusisegusi, eidavo į tualetą :D) ! Žodžiu, Augustas pataikė tiesiai į dešimtuką! Ši knygelė – labai linksma. Ne tokia suprantama ir aiški kaip pirmoji, tačiau nuotaikingesnė. Be to, čia princesė – kaip ir mūsų Morta – PATI nusprendžia, kad sauskelnės yra „fe”. Iš pradžių princesė mano, kad puodelis – blogiau, nei sauskelnės 🙂 (Beje, Mortai, kuri iš tiesų yra mažiausiai klykęs/pykęs ir parodęs mums, kur vėžiai gyvena vaikas :D, labai patinka šios princesės knygelės, kur princesė žvairuoja iš pykčio, klykia taip, kad visi užsikemša ausis, trepsi kojomis, kvailioja ir reikalauja…matyt, ji taip atpalaiduoja viduje kunkuliuojančias emocijas!) Tačiau jai tenka pratintis, nes karalienė pasako, kad nuo šiol darys į puoduką, kuris kartais būna…per toli ir princesė nespėja 🙂 Princesė su puodeliu ir žaidė, ir dūko, ir greitai susidraugavo. Visi ją gyrė ir sakė, kad ji užaugs nuostabi karalienė! Ir štai vieną dieną princesė žaidė ant pilies stogo ir…užsimanė sėsti ant puoduko! Visi sujudo: ir tarnaitė, ir karalius, ir virėjas, ir sodininkas, ir generolas, ir admirolas, ir visi skubėjo atnešti puodelį princesei, tačiau… …pavėlavo 🙂 Trečiąją knygelę irgi įsigijome blusų turguje gal už kokį eurą… Ši knygelė vaikams patinka, nes yra a) didelio formato ir b) kietais puslapiais. Be to, pačiame tekste kiekviename atvarte kairiame puslapyje dar yra „langelis”, kurį galima atversti ir išvysti, kas už jo slepiasi, o dešiniajame puslapyje – ertmė puodeliui, kuris yra pritvirtintas prie virvelės, kad mažylis jo nepamestų! Spalvingos ir aiškios iliustracijos irgi traukia akį. Knygelėje vaikas kalba apie tai, kur gali būti puodelis: ir rankose, ir šuns guolyje, ir smėlyje, ir žaislų dėžėje, ir skirtas žaisliukui, ir ant kelių, ir ant galvos… …tačiau, žinoma, geriausia vieta yra tualete ir vaikučiui ant jo atsisėdus! Tiesa, pati seniausia mūsų namuose šia tema buvo švediška knygelė „Max Potta” (Barbro Lindgren ir Eva Eriksson), tačiau jos neberandu… ne veltui sakoma, kad kraustymaisi – kaip gaisras, daug kas pasimeta/sugenda/dingsta… Jeigu turite galimybę, paprašykite, kad kas nors parvežtų iš Švedijos, nes labai jau smagi knygelė! Be to, visai nereikia mokėti švedų kalbos (arba tokį tekstą tikrai išvers google vertėjas!), nes labai gražūs ir aiškūs paveikslėliai! Dabar net širdį suspaudė, nes prisiminiau, kad Augustuliui labai patiko ta knygelė! Ir ne tik Augustui – ją skaičiau ir savo švediškam broliukui Gustav’ui, kuriam dabar jau 16-lika! O aš pati…aš pati jau pasiruošusi skaityti knygą „Toilet Training in Less than a Day”. Žiūrėsim, ką ten pasakys, ko aš dar su trim vaikais nežinojau! Nes nė vienas mūsiškių neatprato per vieną dieną…kur jau ten per trumpiau! O KOKIAS JŪS SMEGENŲ PLOVIMO 😀 TECHNIKAS NAUDOJOTE, KAI ATPRATINOTE SAVO VAIKĄ NUO SAUSKELNIŲ?
