Vat taip vat. Tokį dalyką pamačius tikrai gali susimąstyti, ar nori vaikų ir ypač – daugiau, nei vieno. Kadangi man jau nebeaktualu (vis vien jau namuose klega ketvertukas), tai tiesiog smalsumui patenkinti įdomu išvysti tokius skaičius.

Ar jūs kada nors skaičiavote, kas „suvalgo” daugiausiai pinigų auginant vaikus? Mums – be jokios abejonės – jų mokslai. Su rūbais mes esame itin ekologiški – vaikai paveldi vienas iš kito, iš draugų vaikų, iš G seserų (merginos), iš mano švediškų brolių (vaikinai) ir t.t. ir pan. Be to, nesibaidome ir blusturgių. Džiaugiuosi, kad ta tradicija atkeliauja ir į Lietuvą! Jeigu kalbėti apie aprangą, tai be jokios abejonės daugiausiai išleidžiame batams. Gerai, kad gerų batų manija serga ir mano tėvai, tai – norėdami vaikus palepinti – kartais palepina juos nusiveždami į gerų batų parduotuvę ir leisdami jiems išsirinkti (taip finansiškai palepindami ir mus:)). Apskritai beveik viską pirkdami nuo pat pradžių laikėmės pozicijos, kad geriau mažiau, bet kokybiški. Todėl su kiekvienu vaiku žaislų pirkti reikėjo vis mažiau, o dabar jau daugybė išaugtų stalo žaidimų, DUPLO, domino, dėlionių ir pan. tiesiog keliauja į Sodelį.

Ir dar. Kaip ir matome iš iliustracijos, abu tėvai ne tik daugiau išleidžia vaikui, bet ir kiekvienam tenka tikrai mažesnė finansinė našta, nei tada, kai augina vienas tėvų (man, aišku, užkliuvo, kad iliustracijoje pavaizduota moteris, bet ką jau čia…). Geriau vaikus auginti dviese, kaip bebūtų. Ne tik morališkai, visaip kitaip -iškai, bet ir finansiškai.

O jus ar stabdo finansai, kai galvojate apie vaikus?

P.S. Ar pastebėjote, kad labiausiai nuo 1960ųjų išaugo švietimo išlaidos? Kaip manote, kas tą sąlygojo: ar tai, kad išaugo kaina, ar tai, kad žmonės suprato kokybiško švietimo naudą (poreikį) ir nusprendė į tai investuoti?

Laukiu komentarų, o antradienį vidurdienį (2012-05-15; 12:00) vieno komentaro autoriui padovanosiu leidyklos VAGA išleistą knygą „Laimingų vaikų paslaptis”. Man knyga patiko: skaitosi lengvai, kalba šmaikšti, tačiau tekstas naudingas. Tiesa, jeigu skaitote ir domitės tėvystės literatūra, tai daug kas atrodys paprasta ir girdėta, virškinta, suprasta bei išbandyta. Tačiau jeigu esate naujai iškeptas tėtė/mama ir/arba tėvyste domitės ne-per-labiausiai, tai, manau, nepasigailėsite keletą vakarų skyrę šiai moderniąją pedagogiką ir požiūrį į vaiką skleidžiančiai knygai.