Ši savaitė – kelionių savaitė: Kaunas, Klaipėda, Gargždai, Ryga (oro uostas), Stokholmas. Kaune stebėjau Vaikystės Sodo darbą, Klaipėdoje – seminaras pedagogams, Gargžduose – seminaras tėvams ir pedagogams, Ryga – nes nėra tiesioginio skrydžio į Stokholmą ir štai Stokholmas. Iš visų ES valstybių ir vietų ES/CEDEFOP organizuojami praktiniai mokymai ugdymo įstaigų vadovams vyksta būtent čia, Švedijoje. Nenuostabu, nes Jarfalla regionas garsėja savo švietimo vadyba visoje Europoje, o mes buvome atrinkti būtent semtis gerosios patirties. Taip, atrinkti: 15 laimingųjų iš visos ES (ne daugiau kaip po vieną iš valstybės) savaitę stebėsime ir gilinsimės į šio regiono švietimo vadybą.
Noriu pasidžiaugti ir savo kelionėmis į Gargždus ir Klaipėdą. Net nežinau, ar esu pasakojusi, bet aš gyvenau Gargžduose ir viena mano geriausių draugių yra iš vaikystės ten (dabar abi jau gyvename Vilniuje). Tiesa, gyvenau tik keletą metelių, bet prisiminimai išlikę iki šios dienos, nes gyvenimas Gargžduose man, ikimokyklinukei, buvo kupinas įspūdžių. Buvo net keista kai po seminaro prie manęs priėjo moteris iš švietimo skyriaus ir pasakė, kad prisimena mano mamą, o mano mama tuokart Gargžduose dirbo nuostabia nuostabaus darželio direktore, įsivaizduojate?
Tokio intensyvumo, koks buvo Klaipėdoje, seniai neturėjau: atvažiavome jau po vidurnakčio, nes važiavome tiesiai iš G senelio 80-mečio švęsto su šeima (buvo gan juokinga, nes gavau vienos savo filialo vadovės žinutę, kad per TV mato filmuotą ištrauką iš mano vestuvių), kėlėmės anksti ryte, nes pusryčiavome su Klaipėdos LEZ’o atstovu, po to skuodžiau į 6val trukusius mokymus, kuriuose pristačiau ir papasakojau pedagogams ir ugdymo įstaigų vadovams apie Vaikystės Sodo kontekstinio ugdymo programą, po mokymų lėkiau susitikti su Klaipėdos meru V.Grubliausku, po susitikimo važiavau apžiūrėti patalpų Klaipėdos Vaikystės Sodui, o galiausiai susitikau su tėveliais, kurie domisi Klaipėdos Vaikystės Sodu. Diena baigėsi 21val, kai mus gražiai išprašė iš užsidarančios kavinės 🙂 Na, darbo diena, nes mes su G dar nuėjome užkąsti ir smagiai pasėdėti. Vaikščiodami Klaipėdos gatvėmis abudu jautėm, kad miestas yra mums artimas. Jo vėjas. Akmenuotos gatvės. It Skandinavija Lietuvoje. Laukiu Vaikystės Sodo Klaipėdoje – bus proga ten važiuoti dažniau, nes dabar vis pagalvoju, bet prisiruošiu rečiau, nei norėčiau.
Su G taip pat sušnekome, kad Vaikystės Sodo dėka iš tiesų pradėjau keliauti po ir pažinti Lietuvą: mano aplankytų miestų ir miestelių žemėlapyje vis mažėja vietų, kur dar nebūta. Smagu. O koks grožis buvo Lietuva šį savaitgalį: spalvota, saulėta, šilta!
Gargžduose daugiausiai kalbėjau apie emocinio intelekto ugdymą ir jo svarbą vaiko gyvenime. Pastebėjau, kad tėvams (ir pedagogams) dažniausiai trūksta konkrečių patarimų, ką būtų galima daryti. Žinia, galimybių yra devynios galybės ir ne visada visi patarimai bus veiksmingi, nes juk kiekvienas tėvas ir kiekvienas vaikas yra individualus! Ir vis dėlto verta bandyti, ar ne? Svarbiausia – turėti planą ir jo laikytis. Jeigu nebūsite nuoseklūs, tai tikslus pasiekti bus daug sudėtingiau. Nebijokite, nežalosite savo vaiko brėždami ribas ir laikydamiesi taisyklių. Realybė yra ta, kad tėvai, kurie turi nedaug taisyklių, tačiau nuosekliai jų laikosi, yra…labiausiai patenkinti, kai jų klausiame, ar jie patenkinti savo vaikų elgesiu. Nepainiokite: nuoseklumas, taisyklės ir aiškumas turi ne žlugdyti, o mokyti vaikus gerbti tėvus, suprasti elgesio normas bei ribas. Disciplina yra lygu ne totalitariniam režimui, o demokratijai, kai žmonės supranta savo teises ir pareigas. Taigi kokios tos septynios taisyklės, apie kurias dažniausiai kalba mokslininkai?
1. Būkite nuoseklūs. Jeigu jau pasakėte „ne”, tai jau nebesimėtykite. Kai vaikas bando ribas, elkitės ramiai ir ryžtingai.
2. Įvykdykite iki galo. Net ir tada, kai jau atrodys, kad pasiekta tai, kas norėta, laikykite kryptį. Bėda ta, kad tikrai daug tėvų pasiduoda kaip tik tada, kai iš tiesų pradeda matytis pokytis.
3. Nemoralizuokite, kai vaikas įpykęs. Kartais net juoką kelia tai, kad vis bandome moralizuoti, kai vaikas yra įpykęs. Pagalvokite: juk net su suaugusiu sudėtinga kalbėti racionaliai, kai jis įpykęs, o ką jau ten su vaiku. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, ignoruokite šaukiantį ir besispardantį vaiką. Ramybės. Susikaupimo. Nepradėkite ironizuoti, žeminti ar šaipytis. Užtenka, kad vienam nuvažiavo stogas – tikrai nereikia, kad nuvažiuotų dviems.
4. Nesabotuokite sutuoktinio/draugo(ės). Itin svarbu, kad prieš vaiką būtumėte vieningi. Tai svarbu dėl to, kad nepainiotumėte vaiko ir negadintumėte tarpusavio santykių. Vaikai kaip niekas kitas puikiai moka (su)priešinti tėvus. Įvardinkite tai, sąmoningai tai supraskite ir atsisakykite žaisti pagal tokias taisykles.
5. Aiškiai įvardinkite, kokio elgesio tikitės. Jeigu norite, kad kažkas būtų atlikta arba tikitės tam tikro elgesio, įvardinkite labai aiškiai. Jeigu sakysite „Baik!”, vaikui nebus aišku, ko iš jo norite. Daug geriau sakyti: „Prašau nedaužyti tušinuku į stalą”, „Noriu, kad kalbėtum vidaus balseliu”, „Valgysime grįžę namo”, „Prašau netrankyti durų” ir pan.
6. Bausmės turi būti retas svečias. Paprastai vaikai pradeda elgtis geriau, jei tėvai (ir pedagogai!) skiria jiems daugiau dėmesio. Įrodyta, kad buvimas kartu su vaiku veikia elgesį labiau, nei bausmės. Nepamirškite pasidžiaugti vaiko pasiekimas ir pagirti už puikų elgesį. Gaudykime ne blogai, o gerai besielgiantį vaiką ir pasidžiaukime drauge – taip jam bus motyvacija gerą elgesį kartoti.
7. Nesistenkite visko pakeisti vienu kartu. Tai neveikia. Kai kalbame apie vaikų auklėjimą, tai didelių rezultatų pasiekiame žengdami mažus žingsnelius.
Kurios taisyklės sunkiausia laikytis jums?
Man sunkiausia yra trečia, nes kartais siaubingai norisi moralizuoti ir įrodyti savo tiesas. Kaip bandau to išvengti? Su G esame sutarę, kad jis man parodys sutartą ženklą, kad jau laikas atsipalaiduoti ir palikti vaiką ramybėje. Dažniausiai veikia. Bet būna, kad ir G nukenčia 🙂