Tikiuosi, kad visi, kurie svajojo, pasigamino savo svajonių Advento kalendorių. O aš – visai netikėtai – sužinojau, kur dar galima semtis idėjų: kai gaminome samariečių dėžutes Kaune, šiame nuostabiame projekte dalyvavo vieno Sodelį lankančio vaikučio mama. Kai ji atvyko ir iš vos ne lagamino dydžio rankinės ėmė traukti priemones, mes amo netekome: tiek spaudukų vienoje vietoje Lietuvoje dar nebuvau mačius! Pasirodo, mama skrebina. Vat taip va. Gyveni ir net nežinai, kokie talentingi ir nerealūs žmonės tave supa!

Po mūsų susitikimo, ji man atsiuntė ir nuorodą į tinklaraštį, kuriame organizuotas Advento kalendoriaus konkursas (ir kurio viena bendraautorių yra ir mano minėtoji mama). Bet kuriuo atveju – galima išsisaugoti nuorodą kitiems kartams. Ir dar viena gera nuoroda kūrybingiems.

Dabar – kai jau prasidėjo Adventas – galima pradėti galvoti ir apie Kalėdines eglutes bei namų dekoracijas. Aš šiek tiek išsigandusi, nes nelabai prisimenu, kur mūsų Kalėdinės dekoracijos. Tikriausiai dar vienoje tų – neiškraustytų iš Belgijos – dėžių. O jau praėjo beveik metai! Mane net šiurpina ta mintis, kad į Lietuvą grįžome beveik prieš metus. Kai apie tai pradedu galvoti, tai tuoj pat galvoju, kad man tuoj 80. 🙂 Rimtai. Kažkaip nenormaliai greitai lekia tas laikas. Štai šiandien tvarkiau dokumentus ir radau Mortulės dienos knygelių aprašus. Užrašyta: 2007 rugsėjis. Siaubas. Tuoj 2012.

Grįžtam prie eglučių ir namų dekoracijų.

Ar jūs dekoruojate lauko duris? T.y. namo/buto išorę? Prieš išvažiuodami į Belgiją, mes ant buto durų darydavome Advento eglę/dekoraciją: apibrėždavome vaiko rankutę ir taip klijuodavome nuo viršaus iki apačios: ir laukimas neprailgdavo, ir durys šventiškai atrodydavo. Belgijoje tą patį darėme iš vidaus, nes iš lauko kabindavome Kalėdų vainiką. Šiemet nieko apie tai dar negalvojau 🙂 Vėloka, bet gal ką nors adaptuosiu iš šių grožybių.

Kadangi ieškojau įvairių dekoracijų, radau štai šias Kalėdines eglutes. Sukasi galva, ar ne? Kai kurių eglių net nesimato, ar ne? 🙂 Ta prasme, medžio. Man – kaip ir tikriausiai daug kam – jos atrodo it apipiltos sirupu, bet, kita vertus, kažkaip ir gražios. Žinau, kad mūsų namuose bent jau artimiausiu metu tokios eglės turėti negalėtumėme: įsivaizduoju, kad ji turi stovėti itin neperkrautoje ir minimalistinėje erdvėje. Ir apskritai nežinau, ar įmanoma taip imti ir pačiam taip eglę papuošti. Kaip jūs manote? Kitas dalykas, kas mane erzintų, – dulkės. Neabejoju, kad jų būtų daug. PER daug. Mane ir taip pribaigia eglė su visom tom dekoracijom (nors mūsų – palyginus su šitomis – visada būna super duper minimalistinė:)), o jeigu štai tiek dekoracijų…

Taip pat noriu Vaikystės Sodo biure padaryti vieną šių eglių – juk mūsų raštingumo programa yra vienas tų elementų, kuriais be galo be krašto didžiuojuosi! Taigi tokia simbolinė eglė būtų super.

O kaip planuojate savo namus puošti jūs?

Kadangi šis įrašas taip pat apie Kalėdas, tai vėl turiu vieno komentaro (atsitiktinai atrinkto) autorei dovanų. Šis prizas taip pat yra įsteigtas L’Occitane en Provence. Tai – Delice del Fleurs kūno pienelis 250ml.

2011 m. Kalėdos būtų spalvingos ir kvapnios, L’Occitane sėmėsi įkvėpimo iš išskirtinių Provanso delikatesų: cukruotų rožių, žibuoklių žiedlapių, klementinų bei citrinų ir sukūrė šventinę, riboto kiekio kolekciją kūnui ir namams. Dvi kvapiosios kolekcijos „Delice des fleurs“ ir „Delice des fruits“ skleidžia gardžius aromatus, primenančius Provanso saldainių fabrikėlius.

Jūsų komentarų laukiu iki trečiadienio, gruodžio 7 dienos, 20val vakaro. 

Kai paskelbsiu laimėtoją, rašykite man, pranešiu, kaip susisiekti su prizo steigėju ir atsiimti prizą. Ir – kol nepamiršau – dalinuosi konkurso prizo steigėjo atsiųstu receptu. Skanaus savaitgalio!

Nuotrauka: Christmas mosaic by zopeuse