„Visi vaikai turi lyderio savybių, tik svarbu jų nenužudyti“, – sako Karalienės Mortos mokyklos pedagogė Gabrielė Kaupaitė.
Auginkime vaikus lyderiais nuo mažų dienų”, „Sėkmė gyvenime priklauso nuo savybių, kuriuos vaikams ugdyti turime nuo mažų dienų” – šias ir panašias frazes pastaruoju metu iš tiesų girdime dažnai. Sovietiniais laikais augę tėvai, kurie dabar atveda savo vaikus į mokyklas, neretai dorai ir nežino, ką tai reiškia – juk „anais” laikais visi buvo raginami neišsišokti, būti „tokie, kaip visi”. Ar galite trumpai nusakyti, kas tai yra ir kodėl auginti vaikus lyderius turėtų siekti kiekviena šeima?
Nes šiandien lyderis nebėra tik vadovas. Šiandien lyderis jau turi daug platesnę reikšmę. Mums dabar reikia vis mažiau vykdytojų, aklai vykdančių komandas, nesigilinančiu į esmę. Dabar reikia žmonių, kurie galėtų pasiūlyti savo idėjas. Tų, kurie galėtų generuoti ne tik savo, bet ir kitų idėjas tinkama linkme.
Tai, kodėl kiekviena šeima turėtų ar neturėtų siekti auginti vaikus lyderiais, pirmiausia priklauso nuo šeimos vertybių. Jeigu šeimai svarbu, kad vaikas mokėtų savarankiškai spręsti problemas, konfliktus, jog nebijotų eiti ir klausti, kad kurtų, klystų ir vėl kurtų, tuomet šeimai svarbu ir auginti lyderį, nes tai ir yra lyderio savybės. Mums atrodo, kad jei dabar nepadėsime vaikui išspręsti konflikto, tarsi traumuosime jį ir dažnai patys einame išsiaiškinti. Tačiau taip tik padarome meškos paslaugą vaikui, nes ateityje jis lygiai taip pat ieškos, kas jam gali padėti įveikti sunkumus. Nereikėtų pulti į kraštutinumus. Mes turime mokyti vaikus jau nuo mažų dienų prisiimti atsakomybę ir įveikti iššūkius, tačiau jokiu būdu nepalikti vaikų visiškai vienų. Svarbu, kad jie jaustų šeimos palaikymą.
„Lyderiškumą ugdyti turėtume vaikui vos gimus. Kitaip tariant, kuo anksčiau, tuo geriau. Juk turime labai gražų ir teisingą priežodį: lenk medį, kol jaunas. Vadinasi, kuo anksčiau pradėsime ugdyti lyderio savybes, tuo anksčiau vaikas jas įgis ir tuo didesnė tikimybė, kad jis bus puikus lyderis”, – interviu yra sakiusi dr. Austėja Landsbergienė. Gal galite konkrečiais pavyzdžiais papasakoti, kaip tą padaryti galima auginant dar ikimokyklinio amžiaus vaikus?
Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kada verta vaikui pakišti pagalvę, o kada ne. Tėvai padaro vaikams didžiausią įtaką, tad jau nuo mažų vaiko dienų reikėtų atkreipti dėmesį visų pirma į savo elgesį, nes vaikai daug geriau mato, kaip elgiasi suaugusieji, negu tai, ką jie sako. Kaip auginti lyderį? Visų pirma leiskime jam pačiam kalbėti už save. Jeigu keliaujate kur nors su šeima, leiskite vaikui pačiam nueiti ir paprašyti jo norimų ledų, leiskime jam paklausti kelio ir t.t. Taip mes ugdome dar vieną labai svarbią savybę – pasitikėjimą savimi. Juk lyderis turi pasitikėti savimi, kad ateityje savo veiksmais ir mintimis įkvėptų ir motyvuotų dar ir kitus žmones. Ikimokyklinio amžiaus vaiką taip pat turime mokyti dirbti komandoje.
Lyderystė ir komandinis darbas yra neatsiejami, nes bet kokiu atveju net ir lyderiui tenka dirbti komandoje. O juk ne visada galime pasirinkti sau partnerius, tiesa? Tad turime mokyti vaikus susitarti, pasidalinti žaislais, siekti kompromiso. Normalu, jei tai nepavyksta per pirmą mėnesį, bet tai yra ilgas procesas, kuris reikalauja nuoseklumo ir kantrybės. Mokykime vaiką ir adekvačiai reaguoti į aplinkinių netinkamas reakcijas, pajuoką. Labai svarbu tokiu atveju su vaiku kalbėti, nes vaikai ne visas situacijas įvertina racionaliai. Svarbu paaiškinti vaikui, kas nutiko ir stebėti jo reakciją.
Anądien troleibuse stebėjau tokią sceną: įlipo mama su pradinio mokyklinio amžiaus vaiku. „Mama, gal aš galiu nupirkti bilietą?, – paprašė jis. „Aš nupirksiu pati”, – net į derybas nesileido mama. Kai bilietas jau buvo mamos rankose, berniukas paklausė, ar gali jį pažymėti. „Tu nemoki, pažymėsiu aš, taip bus greičiau”, – atsakė mama, alkūnėmis irdamasi link komposterio. Taip, troleibusas apypilnis, po darbų ir mokslų visi pavargę, tačiau man sukirbėjo mintis – ar tik tokiais būdais mes neužmušame vaiko iniciatyvos ir smalsumo? Nuolat skubėdami, nuvertindami vaiko jėgas ir pastangas. Sakykite, Gabriele, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, kurios jų vaikuose užmuša lyderiškumą?
Pas mus vis dar yra paplitę „tėvai malūnsparniai”, kurie skuba apsaugoti vaikus nuo bet kokių kliūčių. Vos tik pamato akmenuką, pakelia vaiką, kad tik tas neužkliūtų, nes o jeigu pargrius.
Didžiausia tėvų problema, jog jie mano, kad viską žino geriausiai, jau „daug metų taip darė”, o vaikas dar išvis nieko nesupranta. Labai svarbu neinfantilizuoti vaiko. Leisti jaunai asmenybei skleistis, augti ir tuomet pamatysime to vaisius. Kai vaikas jau važiuoja dviračiu, nuiimkime papildomus ratelius ir paleisk ime jį.
Kaip vaiko lyderio ugdymas susijęs su jo charakteriu? Juk įprasta manyti, kad lyderiais gali būti tik komunikabilūs, iškalbūs, drąsūs vaikai. O kaip yra su tyleniais, jautriais, nedrąsiais vaikais?
Jautrus, empatiškas lyderis – puiku. Jis puikiai supras, kaip jaučiasi jo komandos draugai, juos palaikys. Visos prieš tai išvardintos savybės yra tik mūsų užkabintos etiketės vaikams, tarsi taip būtų lengviau juos segmentuoti. Jeigu už vaiką, kuris yra nedrąsus, viską padarysime patys arba kaskart susitikus gatvėje su pažįstamaisiais sakysime, kad „mano vaikas labai nedrąsus”, tikrai lyderio savybių neskatinsime. Visi vaikai gali būti lyderiais, tik galbūt vieni pradžioje turi daugiau pasitikėjimo, kiti šiek tiek mažiau. Galbūt vienas gali jau po mėnesio laisvai pristatinėti projektus, klasės draugams, o antram prireiks ir trijų. Bet čia ir yra ta vieta, kur galime pasireikšti mes, suaugusieji – skatinti bandyti, parodyti, kad juo tikime, konkrečiai pavyzdžiais įvardinti vaikui, kodėl jis yra toks šaunus. Provokuokime lyderius mąstyti, svajoti ir siekti tikslų.
Gal galite konkrečiais pavyzdžiais iš savo mokyklos papasakoti, kaip pas jus yra ugdomos vaikui lyderio savybės?
Vieną kartą atvykę svečiai į mokyklą apžiūrinėjo klases ir vienoje jų sėdėjo skaitydamas knygą vaikas. Mokytojas paklausė, ar gali sutrukdyti. Svečiai buvo maloniai sužavėti, kokia yra abipusė pagarba. Taigi, jei norime, kad mus gerbtų, turime gerbti ir vaikus, nežeminti jų vien dėl to, kad jie yra mažesni ar neturi tiek patirties.
Taip pat su vaikais kalbame apie jų svajones, juk žinome, kad lyderiui labai svarbu turėti viziją, ko jis sieks. Kiekvieną pusmetį vaikai išsikelia trimestro tikslus, kurių kryptingai, padedami šeimos, siekia visus 3 mėnesius. Taip vaikas mokosi atkakliai siekti, nemesti visko, pasirodžius pirmam sunkumui. Mokiniai rengia projektus, kurių tikslas – ne aklai atkartoti informaciją, bet pateikti ir savo argumentus, pagrįsti savo nuomonę. Kalbant įtraukti auditoriją, kad žmonėms būtų įdomu klausyti. Vaikai dažnai dirba skirtingose komandose, mokosi siekti kompromisų su skirtingais vaikais, rasti bendrą sprendimą. Visi vaikai turi lyderio savybių, tik svarbu jų nenužudyti.
Straipsnis buvo publikuotas portale „Tavo vaikas”.