Gertrūda mėgsta daryti cheminius eksperimentus. Na, kai sumaišo į puodelį viską, ką pasiekia ant stalo. Augustas žiaugčioja vien pažvelgęs į tą pusę. Aš teoriškai nenorėčiau, kad vaikas taip darytų (man pačiai nelabai patinka ir vaizdas, ir po to tvarkymosi procesas), tačiau praktiškai – dažnai nestabdau. Yra mokslininkų, kurie sako, kad niekada neturėčiau stabdyti, nes šitaip Gertrūda (ar bet kuris kitas vaikas) eksperimentuoja, mokosi atkaklumo bei ieško sprendimų problemoms (klausimams) – visa tai lavina išradingumą, o išradingam vaikui bus gerai darželyje, mokykloje, na, ir apskritai gyvenime!
Niekam ne naujiena, kad mokslininkai, tiriantys mažų vaikų elgesį, pabrėžia išradingumo ir kūrybiškumo skatinimo svarbą ankstyvojoje vaikystėje. Naujausi tyrimai rodo, kad išradingumo koeficientas yra svarbesnis už intelekto koeficientą (čia aš kūrybingai verčiu, anglų kalba šie terminai yra imagination quotient ir intelligence quotient). Teisybę pasakius, čia nėra visai tas emocinis intelektas, apie kurį Lietuvoje buvo galima ir knygų nemažai įsigyti. Aišku, man visa tai primena H.Gardnerio intelektų įvairovės teoriją (kuri man tikrai artima!), tačiau grįžkime prie išradingumo koeficiento.
Matote, bėda yra ta, kad mūsuose (čia turiu omeny Vakarų pasaulį) labai akcentuojamos žinios. Žinios, žinios, žinios ir testai testai testai joms patikrinti. TEORIŠKAI kalbama apie tai, kad labai svarbu kūrybiškumo lavinimas, individualizacija, intelektų įvairovę, bet REALYBĖJE svarbiausi yra egzaminai ir trimestrų rezultatai. Pasaulyje jau yra net darželiai, kuriuose nuolat testuojamos vaikų ŽINIOS. Kadangi vaikai testuojami, jie pradeda mokytis, o kūrybingo žaidimo laikas ir mokymosi per pojūčius (kuris yra pats svarbiausias ikimokykliniame amžiuje) laikas vis mažėja…
Ir net žaislai. Dabar lentynos nukrautos „lavinančiais” žaislais. Pavyzdžiui, kompiuteriukais, kurie linksmai pypsi, kai vaikas teisingai atsako. Mamos naršo Supermamoje ieškodamos jau pažaistų žaisliukų, tačiau kad tik vaikas būtų lavinamas! Arba rodo vaikui Baby Einstein ir kt. flmukus, kurie moko skaičių, raidžių, spalvų ir pan. Tas noras, kad vaikas žinotų, yra didžiulis! Man pačiai teko ne kartą susidurti su pasididžiavimo kupinomis mamomis, kurios sako: „mano dvimetis (trimetis) skaičiuoja”, o kita dar atkerta: „O mano skaičiuoja ir angliškai!” Tik tos mamos nepagalvoja, kad tokio amžiaus vaikui skaičiavimas – it eilėraštis. Viskas puiku, bet gal iš tiesų geriau išmokti kokį smagų eilėraštuką vietoj nuobodaus „vienas, du, trys keturi…„? Jeigu norite žinoti, ar vaikas supranta tuos skaičius, geriau paprašykite atnešti penkis šaukštus! O mokytis skaičiuoti reikia skaičiuojant konkrečius daiktus – kas yra labai tinkama ikimokyklinukui! Na, bet aš čia ne apie matematiką.
Ar gali taip būti, kad mes – tiek daug teoriškai žinodami apie tai, kas geriausia mūsų vaikams kaip asmenybėms – vis dėlto pasirenkame žinias, nes norime, kad jie būtų sėkmingi, nes daug žinių siejame su sėkme? Amerikos pediatrų asociacija 2009 pakvietė tėvus daugiau žaisti su vaikais. Žaisti paprastais, „senoviniais” žaislais, o ne rafinuotais moderniais. Ką konkrečiai galima daryti, kad vaikai augtų išradingesni?
LAISVAS ŽAIDIMAS
Skirkite kasdien bent valandą laisvam žaidimui. Vaikas gali žaisti vienas arba jūs galite žaisti su juo. (Paprastai tie, kurie turi panašaus amžiaus brolių/seserų, pasirenka žaisti su pastaraisiais). Jeigu ikimokyklinio ir pradinės mokyklos amžiaus vaikas per dieną neturi bent valandos savo žaidimams, vertėtų peržiūrėti jo dienotvarkę.
NEBIJOKITE NAUJOVIŲ
Pavyzdžiui, patiekite vaikams naują (dar neragautą) maistą. Kai einate į žaidimų aikštelę, eikite vis į kitą. Kai einate su vaiku iš darželio, eikite vis kitu keliu. Jeigu jūs būsite smalsūs ir kupini entuziazmo, tai tokie augs ir jūsų vaikai!
DARYKITE DARBELIUS
Ypač geri darbeliai iš kiaušiniams skirtų dėklų, jogurto indelių ir t.t. ir pan. Žodžiu, tokie, kur vaikas pamato, kad daiktams gali būti daugiau, nei viena paskirtis. Iš senos kojinės padarykite lėlę-marionetę, kurią galima užsimauti ant rankos. Iš gaivaus gėrimo butelio – barškutį. Pralaužkite ledus ir pamatysite, kad vaikas vis daugiau siūlo idėjų, kaip įprastus daiktus panaudoti neįprastai.
KELIAUKITE
Ir – patikėkite! – nereikia keliauti toli, kad nauda būtų didžiulė. Basomis pavaikščiokite ant įkaitusio (tik ne per karšto) šaligatvio, rasotos žolės (arba po lietaus), užkaskite vaiką iki kaklo smėlio dėžėje (žinoma, jei jis nori!). Pakvieskite visus kiemo vaikus ieškoti „lobio” (maišelio guminukų), parke ieškokite sliekų, boružėlių ir pan.
IŠKEISKITE TELEVIZORIŲ Į ŽAIDIMUS
Visų pirma, aukštai užkelkite televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį. Visų antra, išjunkite televizorių iš elektros. Kad nebūtų pagundų. Visų trečia pirkite kuo mažiau pypsinčių blyksinčių žaislų, kuriuose jau viskas pateikta, ką galima daryti. Žaiskite slėpynių. Ištraukite virtuvinius puodus. Neišmeskite didelės kartoninės dėžės. Į vaikišką vonelę įpilkite vandens, o šalia padėkite lėles, rankšluostį ir pan.
NEBIJOKITE KVAILIOTI
Su karūna rūšiuokite skalbinius. Arba su pirato lopu ant akies pjaukite kieme žolę. Pakeiskite balsą, elgesį. Vaikas, matydamas, kad jūs drąsiai įsijaučiate į kitą vaidmenį, nebijos ir pats eksperimentuoti.
BENDRAUKITE SU KITAIS VAIKAIS
Jeigu jūsų vaikui daugiau, nei 2.5 metų, jam tiesiog būtina bendrauti ir žaisti su bendraamžiais! Taip jis mokosi žaisti su kitais, derėtis dėl žaisliukų, draugauti kaip lygus su lygiu ir pan. Jums net nebūtina planuoti, ką veiksite – tiesiog būkite šalia ir įsikiškite tik tada, jei matote, kad iškilo problema, kurios vaikai negali išspręsti savarankiškai.
LANKYKITĖS MUZIEJUOSE
Nebijokite su vaiku eiti į muziejus, teatrus ir koncertus. Negalvokite, kad jis „per mažas”, „nesupranta” ir pan. Atvirkščiai. Pastebėta, kad stresinėse situacijose (pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį) vaikams piešimas ir muzika padeda atsipalaiduoti.
SKAITYKITE
Klausydamas istorijų vaikas pradeda kurti savas. O ir šiaip skaitymo nauda yra milžiniška!
DARŽELIO IR NAMŲ BENDRADARBIAVIMAS
Žinau, kad nelabai galime rinktis darželį Lietuvoje. Ir vis dėlto. Jeigu darželyje vaikai nedirba projektais, nedaro kūrybingų darbelių, nedėlioja dėlionių ir nestato kaladėlėmis…galite tą daryti namuose! Ir, žinoma, galite daryti įtaką tam, ką auklėtoja veikia darželyje su jūsų vaiku: kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite…
MOKYKITE PRIPAŽINTI SAVO EMOCIJAS
Ikimokyklinukui padėkite įvardinti jo emocijas. Ir su humoru pažvelgti į liūdesį ir nesėkmę. Išmokykite vaiką matyti ne beveik tuščią, o beveik pilną stiklinę! Kaip? Sakykite, kad mes pasirenkame, kaip įvertinti situaciją!
Į ŽAIDIMŲ AIKŠTELES/PARKUS NEŠKITĖS ŽAISLŲ
Žinau, kad Lietuvoje žaidimų aikštelės nėra pačios nuostabiausios, didžiausios ir skatinančios kūrybiškumą. Tačiau jūs galite padėti! Nusineškite kreidos, kuria vaikas galės piešti šalia ant šaligatvio. Arba burbulų. Arba smėlio žaisliukų. Arba dažų veideliams…ir greitai žaidimų aikštelėje lakstys ne vaikai, o patys tikriausi įvairių pasakų herojai!
SKATINKITE MAŽĄJĮ MENININKĄ
Turėkite erdvę, kurioje vaikas galėtų laisvai kurti. Visos priemonės turi būti lengvai pasiekiamos, ir vaikas turi turėti galimybę sėsti ir kurti, kai tik užsimano. Ir kurti taip, kaip nori. Be baimės, kad išteps stalą/grindis, išsiteps rūbelius ir pan. Mes turime tokį nupieštą nupieštą staliuką, šalia įvairaus popieriaus (balto, spalvoto, krepinio ir pan.), ant lentynėlės kreideles, pieštukus, klijus, flomasterus, žirklutes ir pan. Mergaitės ir berniukai – kai tik nori – sėda ir dirba!
ŽAISLAI ŽAISLIUKAI…
Jeigu norite, kad žaisliukai būtų iš tiesų naudingi, laikykitės kelių taisyklių: rotuokite žaisliukus, kad vaikas vis iš naujo „atrastų” senus žaisliukus ir venkite pypsinčių ir blyksinčių žaisliukų, kuriuos jūsų vaikas tik stebi, o ne iš tiesų žaidžia su jais.
KALADĖLĖS
Kai manęs tėvai klausia, koks geriausias žaislas vaikams, sakau, kad kaladėlės. Iš jų galima statyti tai, ką tik nori! Jeigu jos spalvotos, galima rūšiuoti. Vaikai – statydami – mokosi apie pusiausvyrą, dydžius, formas…žaisdami ir liesdami! Žodžiu, kaladėlės kloja pagrindus matematikai, gamtos mokslams ir erdviniams gebėjimams.
MUZIKOS INSTRUMENTAI
Būgnas, varpeliai, barškučiai. Venkite žaislų, kur muzika pradeda groti paspaudus mygtuką: jūsų vaikas turi kurti muziką, o ne žaislas!
KOSTIUMAI
Turėkite dėžę kostiumų, senų rūbų, šalikų, skraisčų, kardų, kepurių, policininko lazdų ir t.t. ir pan., kad vaikas galėtų persirengti ir keliauti į įsivaizduojamą pasaulį.
PLASTILINAS IR MODILINAS
Padėkite jo menininko kampelyje – tegul vaikas kuria, jei yra noras!
ĮRANKIAI
Ir berniukams, ir mergaitėms pravers ir plaktukas, ir atsuktuvas, ir daktaro įrankių dėželė, ir virtuvė su indais bei įvairiu maistu.
DIDINAMASIS STIKLAS
Šį reikėtų turėti visuose namuose! Kad vaikas galėtų apžiūrėti musę ir spuogą sau ant kojos 🙂
MAUDYNIŲ ŽAISLAI
Tikrai nebūtina pirkti prabangių! Duokite vaikui išplautus jogurto, grietinės ir pan. indelius ir…tegul mokosi „daugiau”-„mažiau” ir kitų sąvokų, kurios labai pravers gyvenime!
Keletas pastebėjimų:
a) Tegul vaikas pats renkasi, ką norės žaisti. Jeigu jūsų vaikas nuolat klausia, ką veikti, padėkite jam iš pradžių, tačiau nepamirškite, kad tikslas – išmokti žaisti be jūsų minčių ir pasiūlymų!
b) Nepertraukite vaiko. Gal jums ir atrodo kvaila stebėti skruzdę pusę valandos (na, juk išėjome pasivaikščioti parke!), tačiau – jei tik turite laiko – leiskite vaikui daryti tai, ką jis nori ir nepertraukite proceso.
c) Tegul vaikas klysta. Tegul jam nesiseka. Tegul pyksta. Jeigu nuvirsta jo statoma pilis, nesikiškite. Tegul pats sugalvoja, kaip pastatyti, kad nenuvirstų! O jeigu iš pradžių jam tai sunku, pasiūlykite pagalvoti.
d) Pagyros turi būti saikingos. Pagirkite konkrečiai tai, kas jums (iš tiesų!) patinka. Ir girkite darbą, o ne sakykite vaikui, koks JIS nuostabus!
e) Klausti, o ne teigti. „Ką čia statai?”, o ne „Šaunų traktorių pastatei!” Tiesiog klausimas leis vaikui atsiverti, išsipasakoti (žinoma, jei norės), o teiginys ne tik neskatins, bet ir gali būti klaidingas! (gal tai visai ne traktorius, o fantastinė raketa!)