Vakar su berniukais ir mano tėte važiavome į prie Dargužių esančią šilauogių fermą. Mat ten šilauogės – gerokai pigesnės, nei visur kitur. Be to, galima apturėti ir pramogą – uogas skintis pačiam. Pakeliui sustojome prie Pirčiupių motinos paminklo.

Prie paminklo mano tėtė papasakojo vaikams visą istoriją: kas ir kodėl atsitiko, kodėl pastatytas paminklas. Mano manymu (kadangi mašiną pastatėme šiek tiek toliau), vaikai paminklo iš karto nepamatė.

Kai tėtė pasakojo istoriją, prie mūsų priartėjo dvi jaunos moterys: trumpučiai šortukai, aptempti marškinėliai (jau akis baigia priprasti :)). Viena jų stūmė vežimėlį ir vilkėjo mėlynais marškinėliais.

Ir štai mano tėtė taria: Pirčiupio motina – tai motina, gedinti savo žuvusių vaikų…

Vilhelmas – akivaizdžiai kažko iki galo nesupratęs – klausia: tai čia kuri? Ta mėlyna???

😀

Nuotrauka: Pirčiupiai- Vikipedija