Nežinau, kokie jūsų potyriai iš VMI, o štai aš vieną dieną nuvežiau 3 vaikus Gabrieliaus sesei, Gabrielius su ketvirtuoju išvažiavo pas dantistę, o aš – be visų kitų reikalų – važiavau į VMI.

Kai buvau Savivaldybėje, man patiko, kad, vos tik įėjus, yra Informacija. Žodžiu, jei lankaisi pirmą kartą (o juk nebūtina ir pirmą – kartais tiesiog ir po 10 kartų reikia eiti ten, kur dar nebuvęs…), yra du žmonės, galintis tau pagelbėti.

Ir štai aš su savo klausimu keliavau į VMI. Tų klausimų yra labai daug, nes motinos mokyklėlių Lietuvoje dar nėra (na, taip, kad būtų ir aiški  teisinė bazė, ir higienos normos joms).

Tai štai nueinu aš į VMI, atsistoju prie to lapelių spaudiklio ir pradedu galvoti, kur man čia eiti. Galų gale pasirenku vieną, kuris, mano manymu, labiausiai tinka. Laukiu. Ilgai laukiu. Ateina mano eilė ir man pasako, kad ne ten laukiau, reikia eiti pagal savo pavardę.

Kylu į kitą aukštą. Merfio dėsnis: VISUR laisva, o mano kabinete sėdi žmogus. Laukiu. Laukiu valandą. Pro šalį eina moteris, ir aš ją sustabdau. Klausiu:

– Laba diena, aš čia atėjau X klausimu, tačiau mano konsultantė užimta. Kadangi tai ne konsultacija mano asmeninių mokesčių klausimu, gal Jūs ar kitas kolega galėtų man padėti?

Man atsako (labai maloniai):

– Žinote, geriau laukite savo konsultantės.

Ir nueidama taria:

– Niekas gi nenori ‘lyšno’ darbo…

Po dar beveik valandos sulaukiau, kol žmogus išėjo. Tuo metu atėjo tik dar vienas kitas žmogus į kitą kabinetą ir – labai greitai – išėjo. Viena darbuotoja ėjo atsigerti vandens iš koridoriuje stovinčio aparato, kelios šiaip migravo, viena – kurią slampinėdama koridoriuje pamačiau – browsin’o internete. Bet man juk reikėjo eiti, kaip sakant, pas SAVO raidę, nes niekas nenori lyšno darbo.

Galų gale sulaukusi išgirdau, kad…vis dėlto ateiti reikėjo ne čia. Jėzusmarijasantaliucija! Dabar jau keliauju į antrą aukštą. Vėl spaudžiu mygtuką, vėl laukiu eilėje. Sulaukiu. Iš pradžių patenku pas konsultantą, kuris, kartu su kolege konsultante, labai maloniai viską paaiškina. Tačiau man taip ir nelieka iki galo aišku, nes aš bandžiau išaiškinti tą keistą situaciją, kurioje Lietuvoje yra atsidūrusios motinos mokyklėlės ir papasakoti, kas konkrečiai man neaišku…

Man pradeda atrodyti, kad aš čia viena tokia pasimetusi: žmonės steigiasi, veikia. Pavyzdžiui, kadangi vaikų skaičius Vaikystės Sode labai auga, pradėjau galvoti apie didesnes patalpas. Vienose apsilankiau. Ir štai man pasakoja, kad šis darželis iš tiesų buvo individuali įmonė, teikianti vaikų priežiūros paslaugas, nes kitaip jie niekaip nebūtų atitikę Lietuvos higienos normų. O ten, mano nuomone, viskas atrodo ne ką ne prasčiau, nei Belgijos darželiai. Ir dar gražus namo kiemas su žaidimų aikštele. Žodžiu, žmonės rado būdą, tėvai veda, nes viskas švaru, tvarkinga ir visai nesvarbu, kad nėra N klozetų ir kitų nesąmoningų reikalavimų!

Kodėl nepadaroma, kad tokios motinos mokyklėlės galėtų veikti kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos? Gal dėl to, jog niekas nenori lyšno darbo?

Pasimetusi.

Nuotrauka: Brooklyn Home Office by mkosut