Kai pamilau save, tada tik supratau: nuobodulys, kančia – pirmi įspėjantys ženklai, kad gyvenu prieš savo esatį. Šiandieną jau žinau, kad esatis vadinas „BŪTI SAVIMI“.

Kai pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima ką nors įžeisti, jeigu primesi jam savuosius lūkesčius, nors laikas tam dar neatėjęs ir tas žmogus nepasiruošęs dar. Ir tas žmogus – aš pats. Šiandien tai vadinu „SAVIGARBA“.

Kai pamilau save, nustojau geist gyvenimo kitokio, kito. Ir pamačiau staiga, kad tas gyvenimas, kuris mane apsupęs laiko, suteikia augt visas galimybes. Šiandieną vadinu aš tai „BRANDA“.

Kai pamilau save, tada tik supratau: esu pačioj man tinkamiausioj vietoj pačiu geriausiu man laiku. Ir viskas vyksta akimirkoj išskirtinai teisingoj. Galiu ramus būt visada. Aš vadinu tai „PASITIKĖJIMAS SAVIM“.

Kai pamilau save, nustojau vogti savo laiką, svajot apie didžiausius užmojus ateityje. Šiandien darau tik tai, kas teikia džiaugsmą, nuo ko jaučiuos laimingas. Tik tai, ką myliu, kas verčia šyptelt mano širdį. Atlieku tiktai tai, ką noriu, asmeniniu ritmu. Šiandieną vadinu tai „PAPRASTUMAS“.

Kai pamilau save, aš išsilaisvinau nuo visko, kas kenkia mano kūnui – nuo maisto, nuo žmonių, daiktų ir situacijų. Nuo visko, kas tempė apačion ir vesdavo šalin nuo savasties. Šiandieną vadinu tai „MEILE SAU PAČIAM“.

Kai pamilau save, nustojau būti visąlaik teisus, kaip tik tada pradėjau klysti vis mažiau. Šiandieną vadinu tai „KUKLUMU“.

Kai pamilau save, nustojau praeitim gyvent ir rūpintis dėl rytdienos. Šiandieną gyvenu dabartimi ir vadinu tai „PASITENKINIMU“.

Kai pamilau save, aš suvokiau, kad protas gali man trukdyti, nuo jo įmanoma susirgt. Ir tik tuomet, kai jį sujungiau su širdim, jis tapo mano sąjungininku. Šiandien šią jungtį vadinu „ŠIRDIES IŠMINTIMI“.

Daugiau mums nebereikia bijoti priešpriešų ir ginčų, problemų, kurios iškyla bendraujant su savim arba kitais. Susiduria net žvaigždės ir tuo metu nauji pasauliai gimsta. Šiandieną aš žinau, kad visa tai -„GYVENIMAS“.