http://www.alfa.lt/straipsnis/187405
Pirmoje straipsnio dalyje bandėme pažvelgti į tai, ką būtų galima veikti vasarą namuose sėdinčiam vaikui, kad jam nebūtų nuobodu. Šioje dalyje pratęsiamas įvairių idėjų, surinktų tėvų ir specialistų sąrašas.
Surenkite išvykas. Žinoma, jūsų vaikas – ne vienintelis, vasarą „užstrigęs“ namuose. Dažnai ir jo draugai didesnę laisvadienių dalį leidžia bimbinėdami. Nepamirškite, kad tuo pačiu metu atostogauja ir dauguma studentų. Esu tikra, kad yra tokių, kurie su malonumu skirtų kelias valandas per savaitę jūsų vaikui (o gal ir keliems jo draugams – kad būtų linksmiau). Taigi čiupkite tokį studentą sau į pagalbą. Susitarkite su vaiko draugų tėveliais, kad, pavyzdžiui, dailės studentė kartą per savaitę pamokys juos piešti (pavyzdžiui, gamtoje)… arba muziką studijuojantis jaunuolis suburs ansamblį, kuris vasaros pabaigoje išvers jus iš koto savo koncertu, o gal režisūrą studijuojanti mergina per vasarą pastatys su vaikais spektaklį? Jei neįsivaizduojate konkrečios veiklos, galite tiesiog nusamdyti studentę, kad ji su vaikais nueitų į muziejų, nuvažiuotų prie ežero ir pan. Ypač jei jai mokės kelių vaikų tėvai – tai bus labai nedidelė suma vienai šeimai, o vaikui įspūdžių gali būti begalės.
Dirbkite sode. Net sunku būtų išvardyti, ko galima išmokti sode, kas vėliau pravers gyvenime. Gamta kupina stebuklų. Darbas sode moko dizaino, lavina erdvinį ir vaizdinį mąstymą, moko organizuoti sekas, planuoti (juk niekas neišdygsta per naktį) ir pan. Pasirinkdamas, ką sodinti, vaikas turės pagalvoti apie klimatines sąlygas, apie žemę (dirvožemį), apie tai, kaip prižiūrės savo sodinius. Nenuostabu, kad šiandien nebestebina vaikas, manantis, kad žirniai ,,užauga“… indeliuose parduotuvių sandėliuose. Tokia veikla bus puiki proga pažinti, kaip iš tiesų auga daržovės, vaisiai, uogos.
Kartu su vaiku perstatykite jo kambario baldus. Visų pirma tegul vaikas sugalvoja, kokio kambario norėtų: nuo baldų iki spalvų. Tada visa šeima susėskite ir nuspręskite, ką leidžia jūsų šeimos pajamos. Be to, vaikas galėtų pagalvoti, ką galės padaryti pats, o kur reikės jūsų pagalbos bei visus darbus išdėstyti taip, kad „pertvarka“ būtų baigta iki prasidedant naujiems mokslo metams. Jeigu nėra lėšų dideliems pokyčiams, pakalbėkite, kaip minimaliomis sąnaudomis būtų galima pasiekti optimalaus rezultato.
TRUMPOS VEIKLOS
Kartu garsiai skaitykite. Skaitymas balsu – nepaprastai naudingas, ypač vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų. Nedrąsiems jis ugdo pasitikėjimą savimi, mikčiojantiems – artikuliaciją, prastai skaitantiems tobulina įgūdžius ir gilina meilę knygai. Skaitykite ne tik grožinę literatūrą, bet ir poeziją. Skaitydamas ją ir girdėdamas jus skaitant vaikas girdės rimo sąskambį, darnią ritmo kaitos tvarką, kalbos „muziką“, praturtins jo kalbinę raišką. Jeigu skaitysite knygas užsienio kalba, tobulinsite tartį. Užteks 15–20 minučių kasdien, kad rezultatai po vasaros apstulbintų ne tik jus pačius, bet ir vaiko mokytojus.
Tobulinkite rašybą. Nors kompiuteris pamažu išstumia rašymą ranka, gyvenime vis dar yra nemažai atvejų, kai į rankas reikia čiupti rašiklį ir užrašyti prasmingą ir įskaitomą tekstą. Ši veikla puiki – ypač jei manote, kad vaiko rašysena galėtų būti bent šiek tiek dailesnė.
Vaikas, kuriam nesiseka rašyti, menkai savimi pasitiki (ypač pradinukas), be to, jis ima vengti užduočių, kai reikia rašyti. Neįskaitomas, nervingas, sugrūstas raštas gali sudaryti klaidingą įspūdį apie vaiką.
Jei jūsų vaikas – ikimokyklinukas arba pradinukas, pakaks, kad kasdien jam skirtumėte vos 10–15 minučių rašysenos pratybų. Tai padės mažyliui stiprinti rankų raumenis ir lavinti koordinaciją. Iš pradžių tegul vaikas piešia įvairias girliandas, vėliau tegul rašo kelias eiles raidelių ir t. t.
Trečiaklasiai ir vyresni gali leistis į kaligrafijos pasaulį. Kaligrafija reikalauja geros smulkiųjų raumenų kontrolės, tam tikros sėdėjimo padėties ir net atidos kvėpavimui. Spalvoti flomasteriai plačiu galu arba kreidos gabaliukas, laikomas 45 laipsnių kampu, padės vaikui mokytis kaligrafijos meno.
Gimnazistui galite pasiūlyti rašyti dienoraštį.
Nepamirškite gero elgesio taisyklių.
– Tegul per vasarą jūsų pradinukas pratinasi rašyti padėkos raštelius. Jei manote, kad siųsti „tikrus“ laiškus užima per daug laiko ir pastangų, siųskite elektronines žinutes. Pakalbėkite su vaiku apie tai, ką reikėtų parašyti. Jei reikia, padėkite. Net nepajusite, kaip vaikas ne tik pats rašys padėkos žinutes, bet tai taps ir gražiu įpročiu.
– Pamokykite naujų – dar jam nežinomų – gražaus elgesio taisyklių. Pavyzdžiui, kad yra gražu atidaryti duris žmogui, kurio rankos užimtos; mamai su vaikučiais; seneliams. Arba pakalbėkite apie gražų elgesį prie stalo: išmokite naudotis peiliu, servetėle, kramtyti užverta burna ir pan.
Taigi idėjų – begalės. Šios – tik nuorodos į tai, ką galėtumėte veikti. Svarbiausia – neužgniaužkite savo kūrybiškumo ir spontaniškumo. Ir nepamirškite, kad per daug veiklos – irgi nieko gero. Vis dėlto vasara – atostogos. Ir nors be veiklos yra labai liūdna, per daug jos irgi nėra gerai. Jeigu tiesiog plauksite pasroviui ir stebėsite vaiką (kada jam reikia veiklos, o kada – ramybės), ši vasara galės būti tikra nuotykių ir nepamirštamų prisiminimų vasara ne tik jūsų vaikui, bet ir jums.
Nuoroda į kitą šio straipsnio dalį: