http://www.alfa.lt/straipsnis/146117
Išleisdami vaikelį iš namų pasirūpiname, kad jis būtų švarus, susišukavęs, dailiai aprengtas, tačiau dažnai ignoruojame tai, kad jau ,,pampersinis“ mažylis turi savo nuomonę ir – tam tikra prasme – savo gyvenimą. Jis jau pažįsta draugystės saldumą ir konkurencijos pradžiamokslį, jam jau yra sopėjusi širdelė dėl patirtos neteisybės ir džiūgavusi iš džiaugsmo. Nors beveik visada galite būti šalia, galite liūdėti ir džiaugtis drauge su savo mažyliu, tačiau labai mažai galite kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime.
Tai, kas iš tiesų vyksta jūsų vaiko gyvenime, gali papasakoti pats vaikas (paprastai tai priklauso nuo tėvų ir vaikų ryšio, šeimos narių temperamento, amžiaus ir pan.) arba suprasite stebėdami saviškio bendravimą su draugais. Gali būti, kad apie savo atžalą nugirsite iš kito tėvo arba auklėtojos (mokytojos). Kartais tos žinios bus geros, o kartais – tokios, kokių nenorėtumėte išgirsti.
Problemos draugų namuose
Kas patyrėte, manau, ilgai prisiminsite, koks nemalonus jausmas, kai prie jūsų prieina kito vaiko tėvas (mama) arba auklėtoja ir sako: „Jonukui šiandien buvo sunki diena“ arba „Norėčiau su jumis pasikalbėti apie šiandieninį Onutės elgesį.“ Kaip reaguoti?
1. Išsiaiškinkite, kas atsitiko. Išklausykite, ką turi papasakoti abi pusės (ir auklėtoja, ir jūsų vaikas) ir pasistenkite išlikti ramus.
2. Išsiaiškinkite, ką darė kitas tėvas (auklėtoja). Jei tai kita šeima, išsiaiškinkite, ar jie baudė jūsų vaiką ir ar jums priimtina ta bausmė.
3. Patikėkite, kad tikrai neprasmegsite kiaurai žemės dėl tokio vaiko elgesio. Gyvenimas eis toliau, ir čia tikrai dar ne pasaulio pabaiga.
Ar leisti kitiems tėvams auklėti jūsų vaiką?
Jei tai yra universalūs dalykai (pavyzdžiui, vaikai pešasi dėl žaislo ir jis yra atimamas; jūsų vaikas trenkia kitam vaikui, ir kitas tėvas jį sudrausmina; vaikai yra paprašomi sutvarkyti žaislus ir t. t.), be jokios abejonės, namų šeimininkas turi teisę to paprašyti. Jei jums nepatinka, kad jūsų vaikas svečiuose yra prašomas susitvarkyti ir / ar nesimušti, būti mandagus – ką gi, manau, greitai jūsų vaiko niekas nebekvies į svečius. Sutikdami leisti vaikui pasisvečiuoti pas kitus žmones perduodate atsakomybę už savo vaiką, ir jie gali reikalauti, kad jūsų vaikas būtų kultūringas.
Atsitikus rimtesnei bėdai kalbėtis su vaiku bei jį bausti turėtumėte jūs. Paprašykite, kad tokiu atveju kito vaiko tėvai tiesiog jums paskambintų. Niekas (netgi jūs pats) neturi teisės mušti, tyčiotis ar panašiai bausti jūsų vaiko. Jei jūsų vaikas pakliuvo į bėdą draugo namuose – pasikalbėkite, ir tegul vaikas pajunta padarinius (bet namuose, o ne pas draugą). Tačiau nebauskite vaiko dėl to, kad jis pakliuvo į bėdą – tai jau bus dviguba bausmė. Bausti reikia tik už tai, ką jis padarė.
Šventės ir atrakcijos
Kai kuriems tėvams tiesiog pasisekė – jie net nemirktelėję gali vestis savo atžalas į parodą, teatrą, vestuves, bažnyčią ir pan. Jeigu jūsų vaikas judrus, nuo pat mažens aiškinkite (ir jokiu būdu nenusileiskite), kokios yra elgesio viešoje vietoje taisyklės (tai, kas yra mandagu, kas yra triukšminga ir pan.). Tikimybė, kad vaikas – jeigu būsite nuoseklus – išmoks elgtis gražiai, labai didelė. Svarbiausia, ką turėtumėte daryti, yra:
– Turėti aiškias taisykles ir jų laikytis. Jeigu vaikas išsidirbinėja ir trukdo kitiems, tuoj pat jį išveskite. Be jokių: „Aš daugiau taip nedarysiu…“
– Vaikai mokosi mėgdžiodami jus. Būkite sektinas pavyzdys ir leiskite vaikui mokytis, t. y. ne uždarykite vaiką namuose (nes jis nemoka), bet veskitės jį visur drauge (kad išmoktų).
– Aktyviai dalyvaukite vaiko auklėjime. Jei darželyje jį auklėja auklėtoja, o šventėje globoja jūsų pusseserė, tai dar nereiškia, kad galite nusimesti atsakomybę. Atsakomybė už jūsų vaiką visada yra jūsų.
Restoranai ir kavinės
Užtenka tik įsivaizduoti tokią situaciją: alkanas vaikas pasodinamas už stalo ir verčiamas bodėtis alinamu laukimu. Vien nuo tokios minties norisi muistytis, ar ne? Vėlgi – kai kurie vaikai tarsi gimę valgyti pačiuose rafinuočiausiuose restoranuose, tačiau, manyčiau, tokių tikrai yra mažuma. Daugumą vaikų norisi prirakinti grandinėmis prie stalo kojos! Be to, susidaro įspūdis, kad būtent restoranuose ir kavinėse vaikai pamiršta gero elgesio normas ir jūsų svajos apie ramius savaitgalio pietus… nuplaukia. Vien gėda ir pyktis. Tačiau nėra taip baisu, jei iš anksto sąmoningai suvoksime, kad teks pietauti su vaiku.
Visų pirma neapsiribokite vien „MacDonald‘s“, „Čili“ ir kitais „greitais“ restoranais. Vaikas restorano manierų išmoks tik prie jų pratinamas. Pradėję nuo pačių paprasčiausių nė nepajusite kaip visa šeima su savo penkiamečiu galėsite pietauti romantiškoje aplinkoje žvakių šviesoje. Pratintis padeda ir keletas gudrybių:
– Nesiveskite peralkusio vaiko į restoraną. Žinoma, skamba ne visai logiškai (juk į restoraną einame valgyti!), tačiau vaikų elgesys visada suprastėja, kai jie alkani. Išeitis? Pakeliui pasiimkite užkandžių į mašiną – tik tiek, kad „užmuštų“ didįjį slibiną ir vaikas galėtų laukti (tinka vaisiai, duona, javainių batonėlis ir pan.).
– Nepatingėkite įsimesti žaisliuką, knygelę ar spalvinimo knygutę, kad laukimas neprailgtų.
– Leiskite vaikui išsirinkti, ką jis valgys (žinoma, protingai).
– Užsisakykite „saugaus“ maisto (tai, ką vaikas tikrai mėgsta), bet visada skatinkite vaiką paragauti ir ką nors nauja.
– Pagirkite už gražų elgesį, kantrybę.
– Jei matote, kad padėtis gali tapti nevaldoma, tučtuojau eikite pasivaikščioti (kol atneš maistą). Tai ypač veiksminga su kūdikiais ir lopšelinukais, tačiau gali praversti ir kai kuriems darželinukams ar net pradinukams.
Ko gero, svarbiausia yra nepamiršti, kad vaikai mus nuolat stebi ir mokosi iš mūsų. Jei mūsų elgesys bus nuoseklus, taisyklės ir pasekmės aiškios – vaikai labai greitai išmoks gero elgesio. Žinoma, jie darys klaidų (o kas jų nedaro!?), tačiau juk svarbiausia žinoti, kad „rūpestis kitais yra gero gyvenimo ir geros visuomenės pagrindas“ (Konfucijus), o mandagus elgesys yra rūpesčio kitų gerove išraiška.