Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką. Kurie teisūs?
Vieni sako, kad vaikas niekada neišmoks savarankiškai užmigti, jei pas jį skuosite kaskart jam prabudus. Vadinasi, reikia pratinti kuo anksčiau. Iš pradžių duoti 5min raudoti, o kitą dieną – 10min ir taip ilginti intervalus, kol vaikas išmoksta užmigti savarankiškai.
Kiti mano, kad šis metodas yra žiaurus, kad vaikas išmoks pats užmigti tada, kai ateis laikas.
Kelios nuomonės:
„Pas sūnų bėgdavau kaskart, kai jis prabusdavo. Jam treji, ir jis vis dar nemoka prabudęs savarankiškai užmigti. Dukrą pratinau užmigti nuo pat pradžių. dabar jai beveik metai, ir ji prabudusi puikiausiai užmiega pati! Be to, rytais ji būna daug geresnės nuotaikos – tikriausiai todėl, kad būna pasiilsėjusi!”
„Noriu, kad mano vaikas jaustųsi saugus ir žinotų, kad visada esu šalia. Jie juk auga taip greitai! Man gera, kad aš galiu jį paguosti. Juk pasaulis toks naujas, didelis ir nejaukus…ir vien tik mama gali suteikti jam tą saugumą!”
„Mano dukrai septyneri. Kai ji buvo kūdikis, jokiu būdu nenorėjau, kad ji pasijustų nesaugi, todėl kaskart pas ją bėgdavau. Jai septyneri metai, ir ji vis dar neužmiega, kol aš neglostau jai nugaros. Man patinka tai daryti ir man patinka, kad jai patinka, tačiau kartais tiesiog norėčiau ją pabučiuoti ir uždaryti miegamojo duris! Tai, kad nebėgi pas vaiką kaskart nereiškia, kad jo nemyli!”
Mūsų kaimynai Belgijoje savo vaikučius iš savo miegamojo iškėlė, kai jiems buvo 3 mėnesiai. Ir tada išmokė (?) ir užmigt savarankiškai. Prisimenu, kaip susitikome prie gyvatvorės, ir ji sako: super! jau ramiai išsimiegu! O aš savo tuo metu metinukę Gertrūdą maitindavau N kartų per naktį!
Kaip jums toks faktas: vaikui, kuris sveria daugiau, nei 5.5kg, nebereikia naktinių maitinimų. Jeigu didesnis vakas 2val ryto rėkia, vadinasi, tai jau yra išmoktas elgesys, ir jūs jau ramiausiai galite jam išmokti nusiraminti savarankiškai! Be to, jeigu jau paimate vaiką pamaitinti, tai tik nesupkite jo, kad užmigtų. O jeigu užsnūsta valgydamas, tai švelniai pažadinkite prieš guldydami į lovą, kad užmigtų savarankiškai. (Bandžiau šį triuką su saviškiais…po poros kartų nusprendžiau, kad nukelsiu šią problemą ateičiai :D) Be to, kad vaikas nesumaišytų dienos su naktimi, dieną reikia migdyti šviesoje, o naktį – tamsoje (ir jokių ten naktinių lempelių!).
Nežinau, kaip jums visi šie patarimai, bet aš vis dažniau pagalvoju, kad gal tikrai reikia truputuką labiau atsipalaiduoti? Čia, aišku, dieną aš taip galvoju! Jau kelios naktys kaip Gertrūda sugalvoja pas mus ateiti vidury nakties, apie 3val ryto. Prieš keletą dienų pagalvojau, kad į savo lovą neimsiu, geriau nueisiu pas ją ir palauksiu, kol užmigs. Kadangi iki trečios valandos darbavausi, nebuvo sunku nueiti pas ją jai prabudus. Gulėjau, gulėjau…miegas pradėjo imti…o Gertrūda sau šypsosi, mane glosto, apkabina…galų gale smigo. Grįžau į savo lovą triumfuojanti: cha, dabar jau ramiai miegosiu iki ryto! Tik pradėjo lipti akys, spėkite, ką pro miglą užmačiau tarpdury? Gal būčiau pagalvojus, kad čia prieš-užmigiminis miražas, bet jį tuoj pat išsklaidė: nuoliu pas mamyyyyytę! Viskas, aišku, baigėsi miegojimu mūsų lovoje, nes jau antrą kartą eiti ir rangytis į Gertrūdos lovą (ar tuo labiau ant grindų šalia) neturėjau nė mažiausio noro! Štai taip ir išmiegojome mūsų lovoje penkiese: Gabrielius, aš, Gertrūda, ponis ir kupranugaris (pastarieji yra ne iš mažųjų, tačiau Gertrūda juos abu atsitįsė!). Ryte galvojau: blyn, jei būčiau ją pusės metų pripratinus miegoti pačią, tai dabar būčiau rami kaip belgė! Kita vertus, kai ji šiąnakt vėl atėjo, apsivijo kaklą savo minkštutėmis rankutėmis, prisiglaudė prie žando, pabučiavo ir pasakė: liabai myliu mamytę…pagalvojau, kad aiiiiiiii, mat jį šunes tą miegojimą, jis daug daugiau mielas, nei ne!
O kokios mintys užklysta jums?
Nuotrauka: Lestat’s Cute Little Toes by therapycatguardian