Prieš porą dienų teko skaityti pasisakymus mamų, kurių vyrai daug keliauja. Labiausiai įstrigo vieno vaikelio žodžiai, kai jis pasakė, kad jam nereikia nei žaislų, nei pinigų…kad tik tėtė būtų namuose. Turbūt niekam nereikia aiškinti tėtės svarbos vaiko gyvenime, tačiau ką daryti, jei…vis dėlto šeima išyra? Juk vyras – kaip bebūtų – išsiskiria su žmona, bet ne su vaikais. Sakoma, kad kartojimas yra visų mokslų motina. Štai keletas minčių šia tema…Parengta pagal prof. A.Booth, A.Jackovitz straipsnius ir rekomendacijas.
Jau dabar niekam ne paslaptis, kad tėvas vaiko gyvenime užima tokią pat svarbią vietą kaip ir motina. Tyrimai rodo, kad tėvai, kurie aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, ne tik su(si)formuoja artimą ryšį su vaiku, bet ir sudaro sąlygas vaikui atsiskleisti. Visas kartu praleistas laikas ir visos atiduotos pastangos atsiperka šimteriopai žinant, kad padėjote sūnui (dukrai) žengti į gyvenimą. Be to, teigiama, kad būtent iš tėvo vaikas mokosi atsakomybės ir bendradarbiavimo.
Kokioje padėtyje atsiduria išsiskyrę tėvai? Jeigu kalbėtume apie santykį su vaikais, tai visų pirma sumažėja kartu praleidžiamas laikas – juk kai kurie išsiskyrę tėvai vaikus mato tik savaitgaliais, kai kurie tik kas antrą, o kiti – dar rečiau. Taigi tėvai dažniausiai užima ne tėvo, o draugo poziciją: jie linksminasi su vaikais, nes…nori, kad kartu praleistas laikas būtų kupinas tik gerų įspūdžių. Galvodami apie tai, kad per mažai laiko leidžia kartu, jie vaikams nuolaidžiauja kur kas labiau nei nusileistų gyvendami drauge, reikalauja iš jų mažiau, nei reikalautų gyvendami drauge.
Deja, negalime neigti, jog tokia ir yra tiesa – juk iš tiesų to kartu leidžiamo laiko nėra labai daug. Tačiau vis dėlto nevertėtų pamiršti, kad tėvas visų pirma ir yra tėvas. Vaikams reikia tėvo, kuris juos auklėtų, lavintų, ugdytų ir mokytų, kuris išmokytų gyventi. Vaikams reikia padrąsinimo ir buvimo šalia, kad išmoktų būti nepriklausomi ir atsakingi. Taigi kiekviena minutė, kurią išsiskyręs tėvas praleidžia su savo vaikais, yra neįkainojama. Jeigu norite prasmingo ryšio, reikės rasti laiko vaikui išklausyti, pasikalbėti apie jo jausmus ir rūpesčius, skiepyti vertybes. Ir suprantama šito nepavyks suplanuoti: paprastai prasmingiausi pokalbiai ir visam gyvenimui įstringančios vertybinės „pamokos“ gaunamos darbuojantis kieme (sodyboje), sukant lemputę, plaunant indus, taisant dviratį ar tiesiog mėtant kartu kamuolį į krepšį. Tokia veikla kuria prisiminimus ir tėvui, ir vaikams bei moko svarbiausių žmogiškųjų vertybių..
Ir dar. Išsiskyręs tėvas negali pamiršti, kad vaikui – abu tėvai autoritetai. Taigi reikia išmokti civilizuotai sugyventi su vaikų motina ir jos nekritikuoti. Vaikams visada skaudžiausia, jei tėvai kalba vienas apie kitą su nuoskauda, kritikuoja.
Pensilvanijos (JAV) (Pennsylvania) universiteto mokslininkai nustatė, kad labiausiai nuo išsiskyrusio tėvo nutolsta jau paaugliais tapę vaikai. A.Booth‘as, sociologijos profesorius, nustatė, kad su motina paaugliai nieko panašaus neišgyvena. Tai jis aiškina tuo, kad paprastai vaikai gyvena su motinomis ir nors vaikystėje labai ilgisi tėvo ir yra itin prisirišę (juk jie nesupranta, kodėl tėvas per susitikimus būna toks geras), tačiau paauglystėje perpranta tėvo elgesį ir ima net pykti, o tai ir lemia santykių atšalimą. Taigi tam tikra prasme tėvas, kuris nori gerų santykių su vaiku vėliau, galėtų pradėti tuo santykiu rūpintis nuo pat vaikystės.
Profesorius taip pat pastebi, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių tėvai daug aktyviau dalyvauja vaiko auginime, vis mažiau „savaitgalinių“ tėvelių ir vis daugiau tokių, kurie telefonu vakarais seka jiems pasakas, vis dažniau paskambina, stengiasi palaikyti normalius santykius su buvusia žmona. Tačiau turbūt natūralu, kad netgi tada, kai vaiko auginime dalyvauja abu tėvai, vis dėlto didesnis krūvis tenka tam, pas kurį vaikai ir gyvena. Ypač pastebima, kad – vaikams esant mažiems – tas krūvis būna apylygis, tačiau vaikams augant tas, su kuriuo vaikai gyvena, prisiima vis daugiau pareigų ir atsakomybės, kai tuo tarpu antrasis vis labiau tolsta.
Kokios nutolimo priežastys? Su vyresniu vaiku dažnai einama į renginius, pramogų parkus, kino filmus – ten, kur nėra pakankamai galimybių kalbėtis ir drauge ką nors veikti. Tai tarsi buvimas drauge, tačiau iš tiesų nelabai kokybiškas. Be to, kadangi negyvenate su vaiku, vis labiau tolstate nuo jo kasdienybės: nebežinote, kas jo draugai (o mokyklinukams tai labai svarbu), ką jis mėgsta (pomėgiai juk gali labai dažnai keistis – kai kurie tėvai prisipažįsta, kad net nežino, kokius būrelius lanko jų vaikai). Kadangi matotės retai, nesiimate „auklėtojo“ vaidmens, kuris yra būtinas tėvui, ir tai daro įtaką bendravimui.
Kaip kuo geriau dėl vaikų gėrovės susitarti su buvusia žmona ir kokie patarimai duodami išsiskyrusiems tėvams, skaitykite kitoje dalyje.(Nuotrauka: family)