Ketvirtadienis – diena, kai valgom Beatos rekomenduotą patiekalą. Ir štai šį ketvirtadienį valgėme spagečius. Ir štai tokius spagečius, kad aš jaučiuosi iš naujo juos atradusi! Nes jau kaip nusibodo tie bolognese, nebenorėdavau nė žiūrėti į jų pusę… Tai vat vakar gaminome padažą a la Špinatas Bondauskas, anot pačios Beatos:)))
Kadangi mano vaikai mėgsta makaronus, tai labai apsidžiaugiau, kai Beata parašė, kad dabar jau duos spagetti su pomidorų padažu receptą. Tačiau tai tikrai nėra paprastas pomidorų padažas, nes jame yra paslėpta daugybė dalykų, kurių mano vaikai nevalgo, o vakar suvalgė čiaumodami! Dėl to ir Bondas came into the picture, kaip sakant!
Jums reikės:
1 svogūno (man nereikėjo :)),
2-3 džiovintų pomidorų arba šaukšto džiovintų pomidorų pastos (aš pasirinkau pastarąją);
3 skiltelių česnako (aš įmečiau visas keturias);
2 šaukštų alyvuogių aliejaus (aš kažkaip visai apie jį pamiršau:));
6-7 riebių džiovintų slyvų (aš ėmiau visas 12:));
400g skardinės smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse (aš paskutiniu metu vis perku dar su baziliku:));
2 gerų saujų špinatų (kadangi mano vaikai visai jų nevalgo, tai labai džiaugiausi juos kraudama ir tikrai nepagailėjau!);
daržovių sultinio;
žiupsnio čiobrelių (aš neturėjau, bet vis vien buvo labai skanu!);
geras žiupsnis raudonėlio (užsižiopsojau ir įbėriau laaaaaabai gerą žiupsnį:));
truputį pipirų ir druskos.
Svogūną reikia smulkiai supjaustyti ir pakepti aliejuje, kad suminkštėtų. Slyvas nupilti karštu vandeniu ir dėti prie svogūnų. Arba tiesiog dėti slyvas 😀
Berti prieskonius, kokį 100ml sultinio, pilti pomidorus, smulkiai pjaustytus džiovintus (arba pastą) ir troškinti apie 15min atidengtame puode. Špinatus nuplauti, mesti į puodą ir išjungti puodą.
Tada viską sublenderiuojam, ir dingsta visi nemėgiamų dalykų įkalčiai:))) Aš tai viską sumečiau į Thermomix’ą ir dar uždėjau nedidelį šildymą, kad šiltų, kol išvirs spagečiai. Nupylus spagečius į jų puodą supyliau ir padažą, viską išmaišiau.
Patiekiau – kaip ir Beata patarė – apibarsčius tarkuotu parmezanu. Bet kad jūs žinotumėte, koks skanumėlis! Aš tampu visiškai priklausoma nuo Beatos receptų, nes tikrai paprasta ir labai skanu 😀 Pats tas man negamintojai!
Ir – paminėsit mano žodį – nė vienas vaikas neklausė, nei „kas tas rudas?” (slyva), nei „Kas tas žalias?” (špinatas), nes viskas labai gerai susimalė, ir spalva buvo tokia, na, ne visai raudona pomidorų, bet tikrai į tą pusę 🙂
Tai čia buvo mūsų ketvirtadienis. Ką dar šią savaitę gaminome?
Ogi traškų česnakinį viščiuką, keptus varškėčius, involtini su mozzarella. Vat apie juos reikia dar ir atskirai pakalbėti. Nervas tas, kad ta mozzarella visa ištirpo ant skardos, ir nieko jos ten neliko…O man taip patinka mozzarella! Toks švaistymas! Ką galima būtų daryti, kad ji liktų tuose suktinukuose??? Gal susukti kiekvieną į foliją? Gal kas nors turite kokių nors genialių minčių? Iš anksto dėkoju! Dar gerulis receptas – parmezaninės vištienos krūtinėlės su kumpiu. Šiandien – kaip dažnai darome penktadienį – nusipirkome paprastas Margarita picas, o ant jų prisidėjome, ko norime! Dar norėjome pasidaryti desertą – riešutinius m&m’sus sumalti Thermomix’e su vaniliniais ledais, tačiau kažkaip…šokome į mašiną ir nulėkėme valgyti savo skaniausių Belgijoje – australietiškų naminių – ledų! Super!
Ir kad jau pradėjau kalbėti apie maistą, tai parašysiu, kad vakar ragavome Beaujolais nouveau (nuotraukoje – mūsų šiųmetinė porelė:)) Šią tradiciją pradėjome dar Lietuvoje, tačiau užsikaifavome Belgijoje, kur šio vyno kaina juokinga, o pasirinkimas – iš koto verčiantis! Dievulėliau, kaip aš pasiilgsiu Belgijos vynų Lietuvoje! Kai atsistoji parduotuvėje ir tiesiog vartai butelaitį po butelaičio ir galvoji, ką norėtum išbandyti. Nes realiai, na, realiai, viskas yra finansiškai įkandama! Na, keturi-penki eurai už vyno butelį jau yra, sakyčiau, labai normali kaina (nes sočiai ir už 2-3 eurus galima rasti skanaus vyno!). Kai belgo vidutinis atlyginimas yra 2 000 eu, tai tie 2-3eurai yra, kas lietuviui būtų 2-3 litai:) Va, mano mylimiausias Chablis kainuoja jau apie 7-8eu. O jei taip imtų ir būtų septyni litai 😀 Nerealuma būtų! Na, bet ką aš čia apie kainas… Sėdėjome ir gurkšnojome Beaujolais nouveau iki vėlumos ir galvojau, kad vis dėlto Belgijoje yra labai daug visko gero ir susikūrėme čia savo namus. Ir kad vis dėlto tai buvo svarbus, gan ilgas ir reikšmingas gyvenimo etapas: Augustas pradėjo ir baigė (jau beveik) pradinę mokyklą, Vilhelmas iš mažo jautraus bernužėlio užaugo į žavų linksmuolį bernioką, Morta iš kūdikėlio užaugo į žavingą panelytę, o Gertrūda čia gimė ir būtent jai čia yra pirmieji namai ir vieta, kur ji žengė pirmuosiuos savo gyvenimo žingsnius. Nori-nenori, svarbi mums ta Belgija liks bent jau prisiminimais…Va taip va.