Praėjusią savaitė The Times pranešė apie naują programą: aštuonių valstijų valstybinės gimnazijos leis 10tokams laikyti specialius egzaminus ir – jeigu egzaminai bus išlaikyti – viduriniojo mokslo diplomą vaikas galės gauti porą metų anksčiau ir…iš karto stoti į valstybinį koledžą. Čia reikėtų truputį pasiskaityti, kas JAV yra community college, o jeigu nenorite skaityti, tai galiu pasakyti, kad tai – panašu į aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, kuris trunka dvejus metus ir gaunamas tam tikras pažymėjimas arba diplomas.

Amerikiečiai – kaip beveik visada į švietimo naujoves – sureagavo labai entuziastingai. Vieni džiaugėsi, kitiems rūpėjo programos finansavimas, kaip bus su moksleiviais, kurie egzaminų neišlaikys, klausė, ar tie paaugliai emociškai ir akademiškai iš tiesų yra pasiruošę aukštajam mokslui, kodėl nebūtų galima tiesiog „pasunkinti“ gimnazijų programos ir pan.

Iš tiesų pastaraisiais metais JAV labai daug kalbama apie švietimą ir jo reformavimą. Beje, ir DB. Ir apskritai – kur NEkalbama??? Žodžiu, pastebiu, kad pastaraisiais metais labai daug valstybių prabilo apie tai, kad įprastinė mokykla nebeatliepia XXI amžiaus iššūkių, ir mes PRIVALOME kažką daryti, nes…nebus nieko gero!

Apie ką kalba amerikiečiai? Apie didelių mokyklų (kurių rezultatai – dažnai nekokie) skėlimą į mažesnes, bendruomeniškesnes, kur koncentruojamasi ne tik į rezultatus, bet ir į tarpasmeninius santykius; apie mokymosi internetu plėtrą ir mokymo(si) individualizavimą (manoma, kad mokyma(sis) internetu tam labai pasitarnautų); apie tai, kad į mokyklą vaikai eitų ne 180, o 240 dienas per metus, ir vaikai – tada, kada mokosi – būtų mažiau apkrauti, jų tvarkaraštis nebūtų perkrautas, bet to, vaikai, kurių tėvai dirba, neliktų ilgus tarpsnius be priežiūros; vaikams iš neturtingiausių rajonų steigti mokyklas-internatus, kur jie galėtų ir gyventi bei gauti visokeriopą valstybės paramą; pasiūlyti mokyklose įvairesnių programų, labiau atliepiančių intelektų įvairovę.

O apie ką reikėtų prabilti Lietuvoje? Mes juk kaip tik uždarome mažas mokyklas, ir vaikai turi eiti į didesnes, rajonų centruose ir pan. Ar tai gerai? Ką manote apie mokymąsi internetu? O jeigu visi mokysis internetu, gal tada tiesiog užteks mokytojų-konsultantų „kitame laido gale“? O ką, jei visos vasaros atostogų vaikai turėtų tik dvi savaites? Gal tada netrintų tūkstančiai vaikų didmiesčių suoliukų ir nežaistų kompiuterinių žaidimų arba nemarksotų prie televizoriaus  laukdami tėvų grįžtant iš darbo…nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.  Aš asmeniškai manau, kad kiekvienas vaikas turi turėti galimybę mokytis savo tempu…

Nuotrauka: Pink Sherbet „Free School Child’s Hands”