Jeigu turėčiau vien tik sūnus, gal taip jautriai nereaguočiau. Dabar gi visa tai lenda po mano oda ir graužia iš vidaus. Rimtai. Galiu pamiršti mandagumą ir visą kitą ‘umą, jei kas nors pasako kažką iš serijos „tik moterims”. Pjauna. Žudo. Nes, žinote, ką? Nebegrįš tie laikai, kai moterys NEgalėjo pasirinkti. Dabar ir vyras, ir moteris gali rinktis, ką nori daryti gyvenime. Ir KAIP tą nori daryti. Šiandien man parašė viena draugė, kuri išėjo į darbą, kai vaikui suėjo metukai:

„<…>stereotipai labai stiprus – jei viska meti ir kaip backpackeris trankaisi metus po pasauli, tai esi labai drasus ir naujos patirties igijes, o jei vaika augini, aukstyn kojom apverti gyvenima, bet vis tiek prisitaikai, tai vis tiek esi nukvakusi mama. O baisiausia, kad taip mamos pacios ir galvoja, tuo dar labiau eskaluodamos si mita.”

…niekada, NIEKADA nenoriu (ir nenorėjau) pasakyti, kad moterys ir vyrai yra VIENODI. Bet yra LYGŪS. Ir suprantu, kad stereotipai gajūs ir kartais labai patogu eskaluoti mitus (mes silpnos, gležnos, tik mes galim vaikais pasirūpinti, mes mėgstam daug kalbėti, mes negalim kontroliuoti pirkimo manijos, mes emocionalios, mes šiek tiek nukvakusios dėl vaikų ir t.t. ir pan.) Bet kodėl, KODĖL tada girdėjau vyrus sakant, kad Vakarų Europos moterys, tarkim, priėmimuose dažnai atrodo tiesiog kultūringai, o Rytų Europos moterys – dažnai kaip norinčios save parduoti. Kodėl? Ugdymas, mielieji, ugdymas yra raktas į moters požiūrį į save!!! Kada pačios save pradėsime gerbti ir mąstyti, kad aš viską galiu PATI, tačiau bus labai gera, jei savo gyvenimo kelionėje sutiksiu žmogų, su kuriuo būsim KARTU ir LYGŪS ir džiaugsme, ir varge? Jei ne – ką gi, aš GALIU ir universitetą baigti, ir karjerą daryti, ir pasaulį pakeisti, ir puikiai mašiną vairuoti, ir pavalgyti, ir vinį įkalti be savigailos ir mąstymo, kad esu nevisavertė!

a) aš nesu prieš nei šluotas, nei šluostes

b) bet princesėms???? tik mergaitėms????

Mažoms princesėms…arrrrhhhhh

.

TIK mergaitėms???????????

P.S. Mūsų Augusto kasdieninis darbas namuose – iškraustyti indaplovę. Vilhelmo – kasdien išsiurbti bendrą erdvę. Turim ir raudoną, ir mėlyną šluotytę su šiupeliu. Gertrūdos maitinimo kėdutė buvo mėlyna. Labai mėgstu berniukams raudoną ir oranžinę spalvas.

P.P.S. Šiaip pastebėjau, kad berniuką ta prasme auginti lengviau, nes aplinka berniukus tikrai mažiau kreipia viena ar kita linkme. Taip, esame vsi girdėję sakant, kad „berniukai neverkia” arba „berniukai vėliau pradeda kalbėti”, bet iš esmės daugiausiai priklauso nuo tėtės ir mamos. Jeigu mama nepuola atnešti stiklinių, o pasiunčia kurį nors bičą; jeigu „tvarkytis” reiškia, kad VISI šeimos nariai atsiraitoja rankoves, o „gaminti valgyti” reiškia, kad gamina tas, kuris tada gali, tai tą matydamas berniukas ir auga galvodamas, kad tai – norma.

Tuo tarpu mergaites aplinka daug labiau kreipia, nei berniukus. Tikrai. Sustokite ir pagalvokite: kokie mergaičių žaislai? ką žmonės sako mergaitėms?

Man labai patiko viena išgirsta seminare, kuriame dalyvavo Vaikystės Sodo pedagogai, mintis (po to, kai parodė įvairias reklamas, kurios pasąmoningai kreipia): mums atrodo, kad mes tokios gimėme, tačiau…

Nenoriu jungtis į moterų chorą, kurios sako, kad mes tokios gimėme. Ir dar labiau nenoriu, kad mano dukros taip manytų. Nes jos – drąsios, stiprios, nepriklausomos, protingos ir VISIŠKAI nesvarbu, ar jos pasirinks auginti vaikus namie, ar užkariauti pasaulį – svarbiausia, kad jos jaustųsi galėjusios nuo…iki pasirinkti!