Ar esate atsidūrę tokiose situacijose, kai, atrodo, kalbate su žmogumi kita kalba, nors iš tiesų abu kalbate lietuviškai? Man atrodo, kad visi esame. Vieniems atsakyti į vis iškylančius klausimus yra lengviau, kitiems – vis sunkiau. Kaip rasti tą pusiausvyrą tarp to, ką norėtumėme ir ką turėtumėme pasakyti vaikui (ir kitiems, esantiems aplink)? Kaip suprasti tai, ką jaučia kitas? Neabejoju, kad aplinkoje turite žmonių, kurie, atrodo, net nežinia, kaip, puikiausiai supranta visus jūsų jausenų niuansus, o štai kiti – net jau jums labai aiškiai parodžius, kad kažkas yra ne taip, klausia: „Ką?” Yra ir gera naujiena – net ir neturintiems aukšto EQ, labai daug ko galima išmokti! Svarbiausia – norėti ir pradėti įsiklausyti ne tik į žodį, bet ir į jausmą.
SITUACIJA 1 :Vaikas grįžta iš mokyklos ir sako: Daugiau niekada neisiu į mokyklą! Mokytoja rėkė ant manęs girdint visiems vaikams!
NETINKAMAS ATSAKYMAS: Ką tu padarei, kad mokytoja taip supyktų?
Įsivaizduokite, a) KĄ JAUČIA TĖVAI; b) KĄ JAUČIA VAIKAS; c) KĄ REIKĖTŲ SAKYTI:
KĄ JAUČIA TĖVAI: Tėvai nori, kad vaikui sektųsi mokykloje, kad jį mėgtų mokytoja. Tėvai jaudinasi, kad vaikas daro kažką, kas skatina mokytojos nepasitenkinimą.
KĄ JAUČIA VAIKAS: Gėdą.
TINKAMAS ATSAKYMAS: Tau tikriausiai buvo labai gėda!
SITUACIJA 2:Vaikas sako: Nekenčiu brolio! Noriu, kad jis numirtų!
NETINKAMAS ATSAKYMAS: Šitaip negalima sakyti! Mūsų namuose šitaip nekalbame! Tu negali nekęsti savo brolio. Tu myli savo brolį. Kad daugiau negirdėčiau!
KĄ JAUČIA TĖVAI: Tėvai nori, kad jų vaikai sutartų.
KĄ JAUČIA VAIKAS: Pyktį.
TINKAMAS ATSAKYMAS: Žinau, kad kartais brolis taip pasielgia, kad galima labai labai supykti. Kas nutiko?
SITUACIJA 3:Vaikas sako: Fu, šlykštus maistas! Nevalgysiu.
NETINKAMAS ATSAKYMAS: Sėsk, valgyk ir neišsidirbinėk!
KĄ JAUČIA TĖVAI: Tėvai nori, kad vaikui patiktų tas maistas, kurį jie gamino. Tėvai nenori vėl gaminti.
KĄ JAUČIA VAIKAS: Pasibjaurėjimą.
TINKAMAS ATSAKYMAS: Atrodo, kad tu šiandien nenori valgyti šio maisto. Ką norėtum valgyti?
SITUACIJA 4:Vaikas sako: nekenčiu tų vaikų! Jie su manimi nežaidžia! Jie yra blogi!
NETINKAMAS ATSAKYMAS: Jeigu nebūtum zirzla, tai jie norėtų! Tik jau nereikia dėl kiekvieno nieko žliumbti. Būk kietas!
KĄ JAUČIA TĖVAI: Tėvai nori, kad vaikui sektųsi bendrauti su kitais vaikais, kad vaikas neimtų visko į širdį.
KĄ JAUČIA VAIKAS: Liūdesį.
TINKAMAS ATSAKYMAS: Tau skaudu, ar ne? Papasakok, kas atsitiko!
SITUACIJA 5:Vaikas sako: nenoriu, kad tu čia būtum! Noriu, kad tėtė skaitytų pasaką!
NETINKAMAS ATSAKYMAS: Kaip tu kalbi su mama?!?! Esi beširdis!
KĄ JAUČIA TĖVAI: mama nori, kad vaikas vertintų tai, jog ji leidžia laiką su juo.
KĄ JAUČIA VAIKAS: Liūdesį.
TINKAMAS ATSAKYMAS: Tu ilgiesi tėtės, ar ne? Suprantu. Aš irgi jo ilgiuosi.
SITUACIJA 6:Vaikas sako: nenoriu su juo dalintis (draugu)! Atiduok!
NETINKAMAS ATSAKYMAS: Oi, koks „skūpidla“, juk reikia dalintis!
KĄ JAUČIA TĖVAI: tėvai nori, kad vaikas mokėtų dalintis.
KĄ JAUČIA VAIKAS: Pyktį.
TINKAMAS ATSAKYMAS: kartais labai sunku dalintis – ypač tais daiktais, kuriuos brangini. Duok man šitą žaisliuką, aš jį padėsiu į lentyną, o su draugu žaisime su tais žaislais, kuriais tu jau moki dalintis!
Apie įvairias situacijas, apie tai, ką iš tiesų nori pasakyti vaikai ir ką mums reikėtų sakyti ir kalbėsime šį šeštadienį, 11val, Pasakos kino teatre. Iki susitikimo!