„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Eksperimentai virtuvėje.
2009 03 28

464187072_2980cae8ca_m

Kai pradėjome gyventi su Gabrieliumi, valgėme – šiandienos akimis – visišką  šlamštą :). Aš pati gaminti niekada nemokėjau ir nenorėjau, o ir nereikėjo, nes…tuo pasirūpindavo tėvai. Atrodo, keista, nes juk iki išsikraustymo iš tėvų jau buvau gyvenusi ir JAV, ir Švedijoje, ir Norvegijoje. Bet…Likimo ironija: visada gyvenau su puikiai gaminančiais IR mėgstančiais gaminti žmonėmis. Tiesa, kai buvo 19-lika ir JAV gyvenau pas antrą šeimą (pirmoje šeimoje, tiksliau, dviejuose šeimose, gyvenau būdama 16-likos), ten mama irgi negamino. Jau trys vaikai buvo vedę/ištekėjusios, namuose gyveno paskutinis. Ir nieko. Visi gyvi, sveiki ir netipiški amerikiečiai, nes visi liekni. Tai pagalvojau, kad ir aš išgyvensiu nemokėdama ir nemėgdama gaminti:))) Tačiau… Nuotrauka: kitchen

Gimus Augustui, vis dar nemėgau gaminti ir gamindavau tik prispirta reikalo. Tada – tikėdamiesi, kad tai paskatins mūsų maisto gamybą ir veiklumą virtuvėje – nusipirkome Thermomix’ą. Sumokėjome tada kosminę sumą. KOSMINĘ. Prieš aštuonerius metus virš keturių tūkstančių litų…Žinoma, pirkome išsimokėtinai. Dabar – kai žiūriu atgal – negaliu patikėti. Ale ko tik jauni žmonės nepridaro:))) Kaip manote, ar tai paskatino mus gaminti??? Teisingai! Visiškai NE. Atlikome porą eksperimentų ir…grįžome prie įprasto gyvenimo būdo. Tiesa, Thermomix’as iš esmės – geras daiktas. Nuo tada, kai atsikraustėme į Belgiją, naudojame ir naudojame. Bent porą kartų savaitėje. O jam jau aštuoneri metai. Padalinus tą senai mokėtą sumą per aštuonerius metus…ji tampa ne tokia jau kosminė:)))

Kai nusipirkome butą, tėveliai įsikraustymo proga padovanojo Zepter puodus.

Žodžiu, turėjome visokių virtuvės smagumynų, tačiau…trūko žmogaus, kuris gamintų ir  džiaugtųsi tuo, ką turime. Be to, Vilhelmo auklytė buvo buvus virėja, todėl, jam užmigus, išraitydavo tokių patiekalų, kad mes grįžę po darbų grįždavome kaip į restoraną. Ar buvo poreikis gaminti? Žinoma, kad ne.

Tas poreikis atsirado Belgijoje. Iš pradžių labai bijojau. Nervinausi. Pykau. Bet neturėjau kitos išeities: reikėjo pradėti gaminti. Ir pradėjau. Ir visai nieko. Dabar jau ne tik aklai seku receptais, bet ir pradedu pamažiukais eksperimentuoti. Nors – turiu pripažinti – man labiau prie širdies receptai.

Praėjusią savaitę radau keletą internetinių puslapių/receptų, kurie man labai patiko. Viskas prasidėjo, kai į mūsų parduotuvėlę atvežė triušiukų. Pagalvojau, kad Gertrūdėlei, pradedančiai ragautti mėsytę, triušiukas būtų pats tas. Bet VISAS triušis. Ieškojau internete ir radau smagių receptų. Gaminau prancūziškai orkaitėje keptą triušį (Žinoma, ne Gertrūdai:)). Niam…

O vakar važiavome į svečius, kur buvau pažadėjusi atsivežti pyragą. Kadangi neturėjau laiko nuvažiuoti į parduotuvę, o namuose buvo keli bananai, internete ieškojau bananų pyrago receptų. Pyragas kiek sausokas, bet skanus. Manau, kad dar skanesnis būtų su vaniliniais ledais (tada nebūtų taip sausa).

Žodžiu, įžengusi į ketvirtąją dešimtį (geriau vėliau, negu niekada, ar ne?) pradėjau gaminti. Būna dienų, kai būna nepaprastai smagu įveikti kažką, ko, galvojau, niekada neįveiksiu. Na, tarkim, VISAS triušis:) Per Kalėdas Gabrielius fantastiškai iškepė orkaitėje didžiulį kalakutą! Žodžiu, supratome, kad …it’s all in your head! Jeigu nori – nėra jau taip sunku gaminti. Aišku, nesam oliveriai, bet…pasikviesti į svečius pietums jau nebebijome!