Žinot, kas mane baigia išvesti iš kantrybės? EKO karštinė! Kai daugiau dėmesio kreipiama į tai, su kokiais valikliais plaunami mokyklų stalai, o ne į tai, į kokias mokyklas ateina vaikai, man tiesiog ima trukčioti akių vokai 🙂 Ir visiškai ne todėl, kad man nerūpi ekologija!
Va, Vaikystės Sode vaikai tik ką baigė doroti dėžę pačių pačiausių obuolių iš pažįstamo sodo…tiesiog seilės tįso, vaikai vis prašydavo DAR!, bet…mes niekur nesakėme ir nerašėme, kad maitiname vaikus eko maistu 🙂 Pusė mūsų darbelių – perdirbta tai, ko jau nebenaudojame namuose. Tėvelių vis prašome, kad neišmestų biuruose ant vienos pusės prispausdinto popieriaus – dar galima ohoho kiek kurti! Ar tai yra kažkas tokio super duper eko? Mano nuomone, tai yra tai, kas turi būti!
Lygiai taip pat, kad vaikai pavasarį ir vasarą sodina gėles, daržoves, na, ir šiaip viską sodina – ar tai reiškia, kad ugdymo įstaiga – ekologiška? Man kažkaip atrodo, kad…normali. Na, tokia, kokia ir turi būti! Vilhelmas su Morta iš savo darželio parsineša ir prieskonių, ir pomidoriukų, ir gėlių…ir niekas niekada nesakė, kad tai yra ypatinga ugdymo programos dalis! Tiesiog metų ritmo dalis, dalis kasdienio gyvenimo. Vat ir mes Vaikystės Sode jau esam nužiūrėję, kur, nutirpus sniegui, eisim ūkininkauti. Gerai man pasakė viena mama: „čia tik Jums vienai atrodo, kad tai – savaime suprantama! Visi kiti tai pateikia kaip kažką tokio! „
Pavyzdžiui, Belgijoje yra rūšiuojama apie 98proc šiukšlių. Lietuvoje – apie 2proc. Belgijoje dviračiais važiuoja apie 8proc gyventojų. Lietuvoje – nėra nė procento. Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Kaip sakė viena pažįstama: iš pradžių dar buvo konteineriai, skirti rūšiavimui (čia Tuskulėnų gatvėje Žirmūnuose), o dabar tai nė tų nebeliko…
Beje, mano labai artimas žmogus yra susijęs su ta eko produkcija. Tai va jis sakė, kad Lietuvoje beveik neįmanoma būti garantuotu, kad ji – tikrai eko, nes mes tiesiog neturime dar technologijų, kuriomis būtų galima patikrinti. Žinote, kur tikrinama? Tikrinama tik dalis ir ta pati Vokietijoje. Žodžiu, vos ne geriau pirkti ne lietuvišką eko produkciją. Tai apie ką mes kalbame?!?! Gal iš tiesų visų pirma pradėkime rūšiuoti? Prisimenu, kad šią vasarą man Lietuvoje nugara bėgiojo šiurpuliukai, nes vis dėlto per 3.5 metų išsivystė puikus įprotis rūšiuoti ir kai matai, kaip viskas metama į viena, tai brrrrrrr…. Gabrielius sakė, kad jam lygiai tas pats jausmas…
Gabrielius lankėsi viename ūkyje Olandijoje. Ten augina paprikas. Ir po viso auginimo proceso vienintelis dalykas, kuris lieka, yra siūlas! Pasirodo, ES remia atsinaujinančias technologijas, ir ūkis gavo paramą. Ar jie sakosi esą eko? Ne! Bet jie naudoja savo ūkyje saulę, lietų…viską. Todėl esu linkusi manyti, kad eko šiandien yra tiesiog ant bangos, ir yra madinga pasakoti, kokie esame ekologiški. Ir nesvarbu, kad šešių litrų džipu važiuojame per visą miestą į eko parduotuvėlę Užupyje. Tai – smulkmena. Svarbu, kad viską perku eko! Arba, kaip sakant, gaminu eko… O dar svarbiau – garsiai apie tai visiems kalbėti:) Kaip Renata manęs Vilniuje paklausė: Na, nejau tu išties manai, kad ši daktariška dešra yra be E? Mat aš irgi pakliuvau į tas pinkles ir, užsinorėjusi dešros, pirkau pažymėtą „be E”. 🙂
Jeigu kas nors paklaustų, koks darželis/mokykla yra eko, tai pasiūlyčiau apsilankyti (ar bent jau pasidomėti) štai šia Žaliąja mokykla Balyje. Beje, toje mokykloje dirba ir mano vienas buvęs kolega 🙂 O štai ką apie mokyklą sako ir pats steigėjas:
httpv://www.youtube.com/watch?v=HD4bpztESWw
Va, čia tai žalia! Ir net šiame kontekste teko skaityti vieno eko specialisto atsiliepimą apie mokyklą, kad inciatyva puiki ir nuostabi, tačiau nereikėtų nerti į ją 100proc, nes ir čia yra visokių „kabliukų”. Bet jau čia aš nesikabinėsiu 🙂 Čia man tikrai – labiau nei bet kas kita – kvepia eko. Ir – svarbiausia!!! – nepamirštama ir ugdymo programa (už ką tikrai keliu šiai mokyklai du nykščius į viršų). Nes, na, nepamirškime, kodėl renkamės į ugdymo įstaigą!
Paburbėjau, o dabar pasakysiu, ką iš tiesų galvoju 😀 O iš tiesų aš galvoju, kad jei nebūtų tokių kovotojų kaip tie, kurie gulasi skersai kelio, rašo straipsnius, atkreipia dėmesį, prieštarauja, kritikuoja, tai pasaulis būtų daug nuobodesnė vieta! Jeigu John Hardy nebūtų kilusi Žaliosios mokyklos mintis, tai šiandien pasaulyje nebūtų Žaliosios mokyklos – tokios, į kurią tikrai gali žiūrėti daug ugdymo įstaigų, norinčių užimti eko ugdymo įstaigos nišą. Nes aš manau, kad nupirkti eko valiklį gali bet kas ir čia tikrai nėra tai, kas apibrėžia ugdymo įstaigą kaip eko.
Eko yra filosofija, kuria visų pirma turi šventai tikėti ugdymo įstaigos bendruomenė, ir ji turi atsispindėti bei persipinti visame kame. Aš galiu visus valiklus nupirkti eko (tai – juokas!), bet ar dėl to būsiu eko? Mano manymu, tada tik grindys bus išplautos ekologiniu valikliu. Nes norint būti eko, reikia tuo tikėti. Taip, kaip aš tikiu profesionalumu, tarptautine ugdymo programa ir tuo, kad švietimas gali išgelbėti pasaulį 🙂
Nuotrauka: Alive by Jason A Samfield