„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Depresija po skyrybų – kaip išgyventi?
2008 08 03

http://www.alfa.lt/straipsnis/191588

Žmogaus psichinę sveikatą dažnai parodo tai, ar jis sugeba neprarasti dvasinės pusiausvyros stresinėmis situacijomis. Jeigu normali dvasios būsena prarandama, kad ją atgautume, gali prireikti profesionalios pagalbos. Jeigu ilgą laiką kenčiate pats arba jums kelia rūpestį prislėgtas, nuolat prastos nuotaikos kamuojamas artimasis, kuris ignoruoja tokius savo jausmus arba mano, kad išsikapstys pats – susisiekite su gydytoju. Pasaulyje milijonai žmonių serga depresija ir daugumai jų pavyksta pagyti. Neignoruokite depresijos pranašų: baimės, jausmo, kad esate bevertis, liūdesio ir nuolatinių ašarų, nemigos, nuovargio, sunkumų koncentruojantis, valgymo sutrikimų ir nebesidomėjimo lytiniais santykiais.

Nieko keista, kad kai vieną dieną tarsi iš giedro dangaus nukrenta žinia, kad sutuoktinis sutiko kitą, jį (ją) pamilo, nori skyrybų ir ketina išsikraustyti… patiriamas psichinis sukrėtimas, atrodo, kad žemė slysta iš po kojų. Nenuostabu, kad užplūsta emocijų lavina. Kai kurie dėl ištikusio emocinio šoko kurį laiką net nesuvokia, kas atsitiko. Tuo nuosmukio laikotarpiu daugumą paliktųjų užvaldo toks pyktis, kokio net neįsivaizdavo esant. Žinoma, žudo ir jausmas, kad esate nepakeliamai įskaudintas ir išduotas. Narstote save po kaulelį: ką padariau ir ko nepadariau, kad taip atsitiko, o gal net kaltinate save dėl būtų ir nebūtų dalykų. Gali būti, kad vieną dieną neatsilaikysite nepaskambinęs sutuoktiniui ir maldausite jo (jos) grįžti, o kitą dieną protą temdys neapykanta. Gedėsite savo santuokos ir su baime lauksite ateities.

Jeigu esate emociškai stiprus žmogus, vieną dieną prasidės gijimo procesas. Susitaikysite su tuo, kas atsitiko ir gyvensite toliau. Po kurio laiko jūs jau būsite pasirengęs naujiems santykiams – galbūt netgi pats jų ieškosite. Išmoksite su savo buvusiuoju elgtis draugiškai ir civilizuotai ir ilgainiui netgi imsite prisiminti tai, kas tarp judviejų buvo gera.

Bet jeigu jūs (arba jums artimas žmogus) visiškai nesugebate susitaikyti su tuo, kas atsitiko, ir tarsi liaunatės gyvenęs – verta susirūpinti. Kai kurie žmonės nesikreipia pagalbos tik todėl, kad yra sau įsiteigę, kad „psichologas toks pat paprastas žmogus“ arba „į psichiatrus kreipiasi tik kvailiai“ ir pan. – žodžiu, jiems atrodo, kad yra pakankamai stiprūs susidoroti su problemomis patys. Tačiau tyrimai teigia ką kita – kartais atsiduriame aklavietėje, kur ištiesta pagalbos ranka būtų labai naudinga ir vertinga.

Pagalba gaunama įvairiais būdais. Kai kuriuos baugina mintis, kad, kreipęsi pagalbos, įsisuks į ilgalaikės terapijos verpetą. Jie jau įsivaizduoja save ant psichoterapeuto sofutės pasakojantį kančios persunktą savo gyvenimo istoriją… ir įbedusį nosį į užrašų knygelę sau panosėje murmantį nuobodžiaujantį daktarą. Betgi dažniausiai nieko panašaus nebūna! Tokius stereotipus suformavo holivudiniai filmai, kai veiklos nerandančios poniutės pas dvasios daktarus skalbia savo apatinius baltinius. Iš tikrųjų gali būti, kad jums pakaks pasikalbėti kartą kitą. Ir nebūtinai reikės gultis ant sofutės. Ir niekas nedarys jokių išvadų apie jūsų asmenybę.

Bet jeigu iš tiesų visa savo esybe priešinatės profesionaliai pagalbai, susiraskite, kam galite išsikalbėti. Gal artimai draugei? Gal kunigui? Gal kreipsitės į neformalų pagalbos centrą, kur buriasi sunkius gyvenimo periodus išgyvenantys žmonės?

Bet kuriuo atveju verta prisiminti šiuos faktus:

  • Beveik visi vienu ar kitu savo gyvenimo periodu atsiduria aklavietėje, iš kurios išėjimą gali padėti rasti profesionalas.
  • Ieškoti pagalbos nėra gėdinga.
  • Gavęs pagalbos, lengviau susidorosite su problemomis ir galėsite judėti toliau.
  • Tai, kad jūs imatės iniciatyvos ir parodote norą kapstytis iš duobės, yra ne silpnumo, o stiprumo ženklas. Tai pirmas žingsnis prisiimant atsakomybę už savo gyvenimą.

Dauguma depresijas gydančių psichoterapeutų, siekdami kuo geresnių rezultatų, stengiasi kiekvienam individui taikyti individualias sveikatinimo priemones: vaistus ar psichoterapiją, o gal abiejų kombinaciją. Dauguma depresijos atvejų yra visiškai ar iš dalies išgydomi.

Tiek šeimos, tiek asmens gyvenimas ne visada teka įprastine vaga – mūsų nuolat laukia iššūkiai ir išgyvenimai. Svarbiausia išmokti su jais susidoroti. Be to, ne visada kaita yra į bloga. Net ir teigiami pasikeitimai paprastai sukelia daug streso. Jeigu jums atrodo, kad nebesusidorojate su nepalankių veiksnių sukelta įtampos būsena, kreipkitės ir priimkite pagalbą. Jei nuleisite rankas ir leisite, kad jūsų gyvenimą užvaldytų niūrios mintys, kelionė į rytdieną užtruks arba, neduok Dieve, baigsis nė neprasidėjusi.