Jau esu rašiusi apie hiperaktyvumą, tačiau dar dažniau, nei hiperaktyvumas, pasitaiko dėmesio sutelkimo sutrikimas (dar teko aptikti jį vadinamą chronišku dėmesio nesutelkimu ir visokiais kitokiais vardais vardeliais: toks įspūdis, kad unifikuoto termino Lietuvoje nėra). Iš tiesų apie šį sutrikimą Lietuvoje kalbama dar labai mažai. Jeigu norite daugiau teorinės medžiagos, pavyko rasti gan išsamų straipsnį.  Iš tiesų žmonių, sunkiai sutelkiančių dėmesį (ypač ties viena veikla), yra daugiau, nei atrodo. Man pačiai teko bendrauti ne su vienu suaugusiuoju, kuris, atrodo, puikiai funkcionuoja visuomenėje, tačiau funcionuotų dar geriau, jei žinotų, kaip tai, kas mums atrodo „trūkumas” , iš tiesų būtų pa/išnaudota jo labui. Suaugusieji, kaip sakant dar dar…o vaikai?

Pirmuosius dėmesio nesutelkimo simptomus galima pastebėti jau vaikystėje. Iš tiesų daugumai vaikų viskas – normos ribose, todėl tik reikėtų šiek tiek koreguoti bendravimą su jais, kad būtų galima pasiekti optimalių rezultatų.

Vaikas nuolat juda? Lipa? Šokuoja? Nerimsta? Elgiasi ekscentriškai? Yra impulsyvus?

Prieš keletą dienų skaičiau straipsnį, kurio pagrindinėmis mintimis norėčiau pasidalinti.

Kas sąlygoja tokį elgesį ir kodėl toks elgesys yra…vertinamas menų mokyklose? Pelno nesiekianti organizacija CHADD (Children and Adults with Attention Deficit/Hyperactivity Disorder) teigia, kad maždaug 10proc amerikiečių yra diagnozuojama ADHD (naudoju anglišką trumpinį, nes literatūros anglų kalba yra daug daugiau) ir maždaug nuo 2 iki 4 proc iš jų – suaugusieji. Paaiškinimui: ADHD simptomai yra šie: dėmesio nesutelkimas, impulsyvumas, hiperaktyvumas. Kad asmenį diagnozuotų turintį ADHD reikia, kad jis demonstruotų bent šešis dėmesio nesutelkimo arba bent šešis hiperaktyvumo-impulsyvumo simptomus. Remiantis šiais kriterijais, nustatomi trys ADHD tipai: ADHD mišrus tipas, ADHD dominuojantis dėmesio nesutelkimo tipas ir ADHD dominuojantis hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas. Įdomu tai, kad menų mokyklose turinčių šį „sutrikimą” žmonių daug daug daugiau: ir tarp studentų, ir tarp dėstytojų. Taigi: KODĖL ŠIE INDIVIDAI PUIKIAI JAUČIASI KŪRYBINGUMĄ SKATINANČIOJE APLINKOJE?

Pirmiausia reikia įvertinti ryšį tarp ADHD ir kūrybingumo. Jau keletą metų teigiama, kad toks ryšys (stiprus!) iš tiesų egzistuoja. Bėda ta, kad nėra nustatyta TIKSLIAI, KOKS tas ryšys, nes ir kūrybiškumas, ir ADHD yra sunkiai apibrėžiami konstruktai.

Norite žinoti, ar jūs turite ADD? Visų pirmą, tokie žmonės mato tai, ko nemato visi kiti. Pavyzdžiui, kai aš žiūriu į persiką, aš matau vaisių, ir tiek. Žmogus, turintis ADD, mato spalvą, tekstūrą, lauką, kuriame šis vaisius augo ir pan.

Kūrybiškumas – toli gražu ne tik gebėjimas tapyti. Kūrybingas žmogus geba paimti keletą informacijos blokų ir sujungti juos taip, kaip niekas kitas dar nesujungė. Iš tiesų toks gebėjimas mąstyti konceptualiai, gebėjimas matyti visą situaciją ir gebėjimas rasti naujoviškus ir efektyvius sprendimus problemoms gali būti didžiulio pasitenkinimo šaltinis darbe. Verslininkams, mokslininkams, inžinieriams, problemų sprendėjams (trouble-shooters), išradėjams, menininkams, dizaineriams…visiems būtinas kūrybingumas! Dėl to siūloma žmonėms, turintiems ADHD arba išreikštų jo simptomų, rinktis tokias profesijas.

Dar 1995 Dr.Bonnie Cramond parašė straipsnį, kuriame analizavo ADHD ir kūrybiškumo ryšį. Ji išanalizavo literatūrą apie ADHD ir apie kūrybiškumą ir rado daug ryškių paralelių. Lyginamoji smegenų struktūros analizė taip pat parodė, kad yra daug panašumų tarp tų, kurie diaagnozuojami turintys ADHD ir tų, kurie apibūdinami kaip labai kūrybingi. Kūrybingi žmonės smegenyse turi mažiau „stabdžių”, nei „normalūs” žmonės.  Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jų galvose gimsta daug daugiau spontaniškų minčių, kurios kartkartėm „susikerta” ir taip gimsta kūrybingos mintys. ADHD tiriantys mokslininkai tą patį pastebėjo diagnozuotų žmonių smegenyse, tačiau šiuo atveju (?) tai jau vadinama neurologiniu defektu.

1992 metais buvo atliktas tyrimas su panašų intelekto koeficientą turinčiais ir iš panašaus socio-ekonominio sluoksnio vaikais. Vienintelis skirtumas: kai kurie jų turėjo ADHD. Nustatyta, kad vaikai su ADHD buvo kūrybingesni, labiau naudojosi vaizduote, spontaniškesni, kai reikėdavo spręsti problemas.

Kūrybingos ir išradingos asmenybės  daug bruožų „kertasi” su ADHD simptomais:

– Dėmesio nesutelkimas ir užsisvajojimas

– Aštrių pojūčių paieška

– Negebėjimas užbaigti projektus

– Hiperaktyvumas

– Entuziazmas, žaismingumas

– Sunkus temperamentas

– Sunkumai bendraujant (socialiniai įgūdžiai)

– Prasti mokslo rezultatai

– Padidintas jautrumas stimuliacijai

– Nuotaikų kaita

Kai pagalvoji, visus šiuos simptomus galima puikiai pritaikyti viename ar kitame darbe. Hiperaktyvumas gali būti realizuojamas darbe turint daug energijos ir esant „varikliu”; vaikas, kuris „kalbėjo daug mokykloje”, gali būti puikus prekybininkas arba konstruktyvus susirinkimų „variklis”; paauglys, kuris nuolat nesusikaupdavo, gali būti itin įžvalgus  ir aptikti netikėtas sąsajas kasdieniniame gyvenime.

Pastaraisiais metais vis labiau siekiama, kad darbo aplinka būtų inovatyvi. Ir tai nereiškia (nors kai kam gal ir reiškia 😀 ), kad tokie biurai yra atkreipiantys dėmesį ir nestandartiniai. Daug svarbiau, kad fizinė aplinka tiktų organizacijai: skatintų kūrybiškai mąstyti, skatintų vaizduotę ir koncepcijų sintezę. Žodžiu, kad dirbtų ne tik kairioji racionalioji smegenų pusė, bet ir intuityvioji dešinioji!

Ir dar. Ne visi kūrybingi žmonės yra ir impulsyvūs, ir hiperaktyvūs, ir nesutelkiantys dėmesio. Ir ne visi ADHD yra kūrybingi. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį, kad yra ryšys, kurio negalima ignoruoti. Be to – patikėkite – įsigilinus palengvėja ir žmogui, ir aplinkiniams. Aplinkiniams, nes jie žino, kaip lengviau bendrauti su tokiu žmogumi, o pačiam, nes jis žino kaip funkciojuoja.

Kodėl taip užtikrintai sakau? Ne, aš neturiu ADD 😀 Aš apskritai sunkiai atlieku daug darbų vienu metu, nors yra teigiančių, kad būtent moterims tai yra lengva 😀 Todėl, kad mūsų šeimoje yra bent du žmonės, turintys ADD simptomų. Ir iš tiesų ryšiai, kuriuos jie atranda bei įžvalgos gali būti absoliučiai iš koto verčiančios. Bet tą pradėjau vertinti daug labiau, kai išmokau žvelgti UŽ to, kad jiems sunku sutelkti dėmesį, o vieno socialiniai įgūdžiai – nuolatinis tobulėjimo procesas 😀

Nuotrauka: Our World 2.0 „Peace + Creativity Salon”