Beveik visi, kurie augina vaikus, perka dėliones. Nes jos yra „gerai”. O vis dėlto ar žinote, kodėl dėlionės yra „gerai”? Visų pirma, mes leidžiame laiką drauge su vaiku. Tai – neįkainojama. Ir turbūt vertingiausia, ką duoda dėlionės dėliojimas drauge. Dėlionės skatina loginį mąstymą, nes iš detalių reikia sudėlioti tarpusavyje susijusią visumą. Dėlionių dėliojimas moko koncentracijos ir atkaklumo, baigti tai, kas pradėta. Be to, dėlionė – rami veikla. Kadangi vaikai yra nuolat stimuliuojami (tą sąlygoja aktyvus gyvenimo tempas, daug būrelių ir pan.), tai tokia rami veikla – labai naudinga. Be to, dėlionės priverčia smegenis „prakaituoti”, t.y. jos yra smegenų mankšta, o, žinia, jas mankštinant susidaro daugiau neuronų jungčių, o kai daugiau neuronų jungčių, tai geriau sekasi atlikti įvairiausias užduotis! Taip pat pastebėta, kad vaikai, kurie reguliariai dėlioja dėliones, moka geriau surinkti informaciją, įvertinti situaciją ir greičiau randa sprendimus problemoms!

Po įžangos apie naudą (kuri, kaip matome, yra!), apžvelkime, kokių gi tų dėlionių būna. Kadangi vien savo namuose turime, manau, apie 60-70 dėlionių, be to, esu jas dėliojusi su tikrai daug vaikų nuo vienerių iki maždaug dešimties metų, tai nufotografavau keletą ir aprašysiu pagrindines jų grupes.

Pradėti geriausia nuo medinių dėlionių su „rankenėlėmis”. Beje, pirmųjų dėlionių ir „rankenėlės” turi būti nemažos, lengvai paimamos į mažas rankeles bei pačios detalės turi būti sąlyginai didelės. Taip pat gerai, kai pirmosiose dėlionėse vaikas – iškėlęs detalę – randa tokį patį paveikslėlį, kuris vėliau padeda grąžinti detalę į jos vietą!

Pirmoji dėlionė – tik keletas detalių, po jomis – tokie patys paveikslėliai ir solidžios „rankenėlės”:

Vaikas auga, detalių daugėja, „rankenėlės” mažėja:

Kai vaikas jau lengvai sudėlioja dėliones su paveikslėliais, galima bandyti dėlioti dėliones be paveikslėlių, kurie padeda žinoti, į kurią vietą reikia dėti detalę. Tegul mokosi atrinkti pagal formą!

Geometrinės figūros ir spalvos:

Dėlionė sudėtingėja: kiekviena detalė susideda iš dviejų!

Galima pasirinkti ir sumaunamas dėliones. Mūsų vaikai šias dėliones pamėgsta vyresni, nei rašoma ant dėžučių. Net nežinau, kodėl, bet jie jas pamėgsta, kai labai lengvai sudėlioja:)

1-2 metų vaikams jau rekomenduojamos dėlionės iš dviejų detalių. Tokių tikrai galima rasti pačių įvairiausių. Svarbiausia, kad detalės lengvai „sukibtų” (nes juk vaiko smulkioji motorika dar tokia nesmulki, kaip sakant!)

Na, o štai čia – rekomendacijos tėveliams, kurie nežino, kiek detalių turėtų būti jų amžiaus vaiko dėlionėje 🙂 Kairėje lentelės pusėje – amžius, o dešinėje – detalių skaičius. Žodžiu, dvejų metų vaikas turėtų sudėlioti dėlionę bent jau iš šešių detalių, o jei sudėlioja dvylikos – puiku! Žinoma, čia tik rekomendacijos. Į ką siūlyčiau atsižvelgti? Į mažiausią ribą! Jeigu beveik trejų metų vaikas nesudėlioja 6 detalių dėlionės, tai vertėtų daugiau pasitreniruoti ir pamankštinti smegenėles! O aukščiausią ribą tegul nusistato kiekvienas vaikas! Esu mačiusi trimečių (pavyzdžiui, mūsų Augustas, keletas mano mokinių, dabar Mortos draugė Ringailė), kuriems šimtas detalių – juokas! Bet jeigu einate į gimtadienį pas trimetį, ir niekas neužsiminė, kad jis fantastiškai dėlioja dėliones, tai saugiausia būtų nešti 20-30 detalių dėlionę 😀

Mano favoritės – „grindų” dėlionės. Tai tokios dėlionės, kurių detalės – didžiulės ir kurios dėliojamos ant grindų, nes ant stalo paprasčiausiai netilptų. Mūsų vaikai turi jų įvairiausių.

Į šią didžiulę dėlionę dar įsideda atskiros dalys – paveikslėliai:

O štai ši šviečia tamsoje, todėl ypač smagu dėlioti žiemą arba tamsų vakarą:

Tokių dėlionių galima rasti ir mėgiamų filmukų herojų:

Šias dėliones man pasisekė nupirkti po du eurus Mortos ir Vilhelmo mokyklos mugėje…tos princesės labai populiarios!

Dėlionės gali mokyti geometrinių formų, spalvų, raidžių ir skaičių:

Maždaug nuo trejų metų labai apsimoka (ir finansiškai, ir užsiėmimo prasme) pirkti dėliones dvi vienoje dėžutėje. Mes tokių dėžučių turime bent penketą. Beje, nusipirkę tokią dėlionę – jei nebūna pažymėta ant nugarėlių ženklais, kuri detalė kurios dėlionės – mes patys sudėliojame pirmą kartą, apverčiame ir pažymime, kad kitą kartą žinotumėme, kokios detalės kuriai dėlionei priklauso! Štai keletas:

Vienos mūsų vaikų mėgiamiausių – Diset DISCOVER dėlionės. Na, dėlionė kaip dėlionė, tačiau jos pakraščiuose – paveiksliukai iš pačios dėlionės, kuriuos reikia rasti. Kai berniukai buvo mažesni, tai dėliojo ir dėliojo, nors tada turėjome tik šią vieną! Sudėlioja ir bando kuo greičiau visus paveikslėlius atrasti, nors jau mintinai žino, kur koks 😀 Dabar mergaitėms nupirkome dar vieną, tai smagu žiūrėti kaip visi sukrenta ant grindų ir azarto apimti ieško!

Dėlionės gali ir mokyti apie pasaulio gyvūnus…

…ir būti 3D. Beje, Augustas visai neseniai „užsikabino”. Turėjo namuose keletą net nepradėtų. Kai paklausdavau, kodėl nesudeda, sakė, kad jam per sunku! Nors jaučiau, kad jam visai ne per sunku, nespaudžiau… Ir štai kartą – susipykus su broliu – teko jam pabūti savo kambaryje ir apgalvoti savo elgesį. Ir štai vaikinas nusileidžia nešinas šiuo dinozauru! Nenuostabu, kad tuoj po to atidarė dėžę, kurią buvo padovanojusi mano mama ir sudėliojo daugybę lėktuvų modeliukų. Norėjo sudėlioti ir mašinas, kurias gavo Vilhelmas, tačiau nerado instrukcijos, tai nusiminė…

Šiaip Gabrielius su berniukais vis imasi projekto, kuris vadinasi „1000 detalių”: nuvažiavę į parduotuvę išsirenka kokią nors dėlionę ir ją vakarais dėlioja tol, kol sudėlioja. Paskutinį kartą prie vaikinų prisijungė ir Morta. Mudvi su Gertrūda – kai jie dėlioja – dažniausiai einame žaisti į kitą trobos galą, nes kitaip Gertrūda bene intensyviausiai puola dėlioti, o šeimyna tuo nepasakyčiau, kad džiaugiasi!

Su Morta dabar dėliojame daug skaičių dėlionių (be tos, kurią ir nufotografavau). Turime vieną tokią gyvatę, kuri turi galvą, o po to skaičiai nuo 0 iki 20 ir, žinoma, galiausiai uodegą. Ta dėlionė moko ne tik skaičių, bet ir jų sekos. Taigi skaičiuojam, mokomės, kaip atrodo tie skaičiai ir kokia jų seka. Ir tą dėlionę vis prašau Mortos sudėlioti, kai tik turime truputėlį laisvo laiko – dažniausiai, kai pereiname nuo vienos veiklos prie kitos (pavyzdžiui, baigėme kokį nors žaidimą ir būtų laikas valgyti, tačiau dar yra keletas minučių). Taip pat turime dėlionę, kur kiekvienas skaičius – iš kelių detalių. Tai aš sumaišau visas detales, o Mortai reikia ne tik sudėti skaičius, bet ir sudėti juos iš eilės. Neabejoju, kad ir be dėlionių sugalvotumėme, kaip tų skaičių mokytis, tačiau jos labai palengvina mano gyvenimą 🙂

Štai tiek trumpai apie dėliones. Neabejoju, kad dar daug kas liko nepaminėta, bet, manau, esmę supratote. Sėkmės dėliojant!