Šį darbelį Benediktas pradėjo daryti jau prieš gerą mėnesį dailės būrelyje. Per akademinę valandėlę mes ten niekaip nesuspėjome padaryti tokio rimto darbo, tai parsinešėme „žiedlapius” namo. Bet juos susiuvome ir papuošėme akmenėliais tik prieš kelias dienas. Taigi, gavosi išties labai graži dovana Motinos dienos proga. Benedikto mama sužavėta 🙂

Prireikė:

• šilko skiaučių;
• žvakutės;
• žirklių;
• biserio, kriauklių ar akmenėlių( su skylutėmis)
• „žiogelio” arba pagaliuko.

Iš šilko prikarpėme daug nedidelių stačiakampių ir kvadratų(nuotraukose jie jau apdeginti, nes būrelyje neturėjome fotoaparato):

Apdeginome (svilinome) kraštelius laikydami medžiagos skiautes virš žvakutės:

Benediktas laikė skiautę, aš jo ranką ir draugiškai sukiojome medžiagėlę virš ugnelės. Kai visi kvadratėliai ir stačiakampiai buvo apdeginti:

Parsinešėme juos namo ir… pamiršome.

Prieš pora dienų tėtis juos aptiko ir mes sėdome darbuotis. Žiedlapius sudėliojome vieną ant kito nuo mažiausio iki didžiausio. Didžiausieji rožės apačioje:

Dėjome vieną ant kito ne lygiai, o išsklaidę, kad atrodytų kaip rožė:

Tada aš žiedlapius susiuvau, prisiuvau akmenėlių:

Ir gavosi labai puošni šilkinė rožė. Prisisiuvau „žiogelį” ir šilko rožė tapo nuostabia sage Motinos dienos proga.

P.S. Vietoj „žiogelio” galima prisiūti pagaliuką ir „pamerkti” rožę į vazelę.