Su Benediktu gulėdami ligoninėje skaitėme ir skaitėme „Puokius”. Knyga Benediktui labai labai patiko. O vakar kaime pas senelius, užklydę į žolės pilną pievą, pasigaminome vieną Puokį- žmogelį „žolės kupstelį”.  

Prireikė:

• ilgos žolės,
• obuolio,
• lenkto pagaliuko,
• virvelės.

Vincentukas priskynė žolės

Suradome pakirmijusį, skylėtą (su akytėm) obuolį, pririšom prie jo kotelio virvutę

„Apgaubėm” obuolį žolės apsiaustėliu ir viršuje surišom (ir obuolio virvelę įdėjom tarp žolių). Iš lenkto pagaliuko padarėm ilgą „puokišką” nosį

Benediktas ilgai ieškojo kur Puokį apgyvendinti. Nutarė patupdyti močiutės gėlyne

Palikom Puokį gyventi kaime, nes miestas jam vargu ar būtų patikęs