Kaip jau rašiau anksčiau, Vilhelmas mokosi apie savaitės dienas, mėnesius (o visa tai – ir skaičiai, jų seka ir t.t. ir pan.). Iš tiesų jo susidomėjimas skaičiais atsirado pernai (maždaug ketverių metų). Iki tol jam skaičiai buvo…tarkim, vidutiniškai įdomu.

Kai tik susidomėjo ir pradėjo skaičiuoti, ant durų į valgomąjį priklijavome korteles su skaičiais (korteles galima pasidaryti patiems (mes tą ir buvome padarę, kol nebuvome nusipirkę jau paruoštų)). Iš pradžių skaičiai buvo nuo 1 iki 5. Tačiau jis iš esmės juos jau gerai žinojo, reikėjo tik pasikartoti ir keliavome iki 10.

Jeigu dar nežinote, tai skaičiavimo esmė yra ne gebėjimas skaičiuoti. Pats skaičiavimas savaime yra tarsi eilėraštis: jeigu su dvimetuku nuolat kartosite eilėraštuką „Mano batai buvo du”, jis išmoks eilėraštį, o jei nuolat skaičiuosite…išmoks skaičiuoti. Bet tai, kad vaikas skaičiuoja, VISIŠKAI nereiškia, kad jis SUPRANTA skaičius. Skaičius – abstraktus dalykas, todėl jam suprasti reikia daug daugiau laiko, nei išmokti pasakyti pavadinimus nuo vieno iki dešimties:))) Todėl aš visada sakau, kad geriau jau mokytis dainelių, pirštukų žaidimų ir eilėraštukų, o ne tiesiog…skaičių pavadinimus.

Paprasta užduotis: paprašykite savo vaiko atnešti du kamuoliukus. O dabar tris. O dabar keturis. Tik taip suprasite, kokį skaičių vaikas jau supranta. Kaip mokytis? Pavyzdžiui, denkite stalą ir sakykite: Kiek mums reikia šaukštų? Penkių? Vienas…du…trys…keturi…penki. Ir taip toliau ir panašiai. Skaičiuokite DAIKTUS, rūšiuokite juos, prašykite atnešti tiek ir tiek daiktų – tik taip ugdysite supratimą.

Pavyzdžiui, Morta skaičių „trys” suprasdavo dar būdama visiška pyplė, nes…Augustas, Vilhelmas ir JI. Aš iš koto virsdavau, kad toks mažas žiogas – dar visiškai nekalbantis – jau VISADA paimdavo tris saldainius:))) Nes ji ŽINOJO. Taigi…kartojimas ir dar kartą kartojimas.

Grįžkime prie durų į valgomąjį. Mes visada – kai valgome – sėdime tose pačiose vietose. Aišku ir ramu. Vilhelmo vieta – tiesiai priešais duris. Taigi vyrukas valgo, o jam prieš akis – skaičiai. Ir kalbame apie juos. Skaičiuojame (nes ant kiekvienos kortelės buvo užrašytas skaičius IR nupiešta tiek daiktų, koks skaičius) nupieštus daiktus. Beje, nuo 25 jau nebebuvo nupiešta tiek daiktų – nebetilpo, bet iš esmės iki 25 Vilhelmas puikiausiai suprato, kad skaičius – tam tikro kiekio daiktų „išraiška”. Net nepajutome, kaip tarsi riešutus gliaudė skaičius iki 50. Žaisdamas. Nejučia. (Jam buvo ketveri-penkeri metai).

Šiemet jau ir darželyje, ir namuose mokomės, kad iš esmės VISKĄ galima suskaičiuoti: ir savaitės dienas, ir mėnesio dienas ir t.t. ir pan. Dabar darželyje mokosi, kiek mėnuo turi dienų. Taigi…darbelis ta tema.

Jums reikės:

– raudono, balto ir žalio kartono

– flomasterių

– žirklių ir klijų

–  1 sąvaržėlės. Iš tiesų tai nežinau, kaip šis daiktas vadinasi lietuviškai. Žodžiu, tai toks  „knypsius”, kurio gale yra burbulas, o nuo jo – dvi lanksčios „uodegėlės” (panašios, kaip būna kai kuriose bylose). Įdedu nuotrauką, kad suprastumėte,  apie ką kalbu. Čia jų galima įsigyti įvairiose kanceliarinių prekių parduotuvėse. Kai gyvenome Lietuvoje, parsiveždavau. Gal dabar jau jų galima ir įsigyti…

Iš raudono kartono iškirpkite apskritimą.

Iš balto kartono iškirpkite tokio pačio dydžio (gali būti ir truputėlį mažesnis) apskritimą.Iškirpkite ir baltą „kotelį” – rankenėlę, kurią priklijuokite prie balto apskritimo.

Ant balto kartono pakraščio surašykite skaičius: tiek, kiek mėnesyje yra dienų. (Tokiu pačiu principu kaip skaičiai surašyti ant laikrodžio).

Iš žalio kartono iškirpkite obuoliukui kotelį ir lapelius. Priklijuokite prie obuoliuko.

Vilhelmas iš žalio kartono padarė ir mažą kirmėliuką, kurį priklijavo vienoje obuolio pusėje.

Kitoje obuolio pusėje – kirmėliuko išgraužta skylutė, kuri turi būti kaip tik tokio dydžio, kad matytųsi vienas skaičius.

Sudėkite obuoliukus vieną ant kito. Per vidurį smeikite sąvaržėlę, kurią kitoje pusėje atlenkite taip, kad abu apskritimai tvirtai „sukibtų”.

Dabar – paėmę už baltos rankenėlės – taip, kad matytųsi pro kirmėliuko pragraužtą skylutę atsukite tą mėnesio dieną, kuri yra šiandien. Mes obuoliuką darėme 13 dieną, todėl pro skylutę ir matosi skaičius „13”. Šiandien – jau „14”. Ir t.t.