Pagaliau turime liniuotę kaip pas „Tiūūūdęęę ij Otąąą” (Gertrūdą ir Mortą). Vincentas dabar nešiojasi ją po namus ir vis dėlioja tai prie bato, tai prie žaislo,… ir vis skaičiuoja kubelius „diu, peki,… diu, tyyys, peki,… peki,…”.

Man labai patiko Austėjos aprašyta virvelė su kubais, tad vakar su Vincentu puolėme minkyti, kočioti ir pjaustyti modeliną

Pjausčiau mažus kubelius (labai stengiausi ir matavau, kad visų kraštinių ilgis būtų po 1 cm.)

Dantų krapštuku pradūriau skylutes ir padėjome kubelius, kad džiūtų

Šiandieną nudažėme juos akriliniais dažais ir suvėrėme ant virvutės

Viename virvelės gale pririšau sagą, o kitame segtuką, kad galėtumėme savo „liniuotę” prisegti prie bet kurios knygos

Vincentas iškart sėdo matuoti paveikslėlius