„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Dar kartą apie vakcinas.
2012 02 25

Vienas daugiausiai komentarų sulaukusių įrašų mano tinklaraštyje yra įrašas apie skiepus. Akivaizdu, kad tema yra daug kam aktuali. Tiesa, anuomet rašiau, kad esu pasimetusi (2009, nuotraukoje – Gertrūda), o dabar nebesu.

Gal man padėjo apsispręsti tai, kad vis daugiau atliekama mokslinių tyrimų, kurie vis dėlto neranda ryšio tarp skiepų ir autizmo. Gal padėjo apsispręsti tai, kad – didėjant neskiepytų skaičiui – vis dažniau tenka skaityti apie ligų, kurios, atrodė, seniai išnaikintos, protrūkius (ir JAV, ir Europoje).O gal tiesiog tai, kad atsiranda daktarų, kurie atsisako gydyti šeimas, kurios visiškai atsisako vakcinų.

Teisybę pasakius, niekada negalvojau visiškai nevakcinuoti vaikų. Būtent dėl tų protrūkių, nors jų dar – pirmiesiems mūsų vaikams gimstant – nebuvo nė kvapo. Bet juk nereikia būti kvantinės fizikos specialistu, kad suprastum, jog – jeigu susikaups masė – prasidės protrūkiai. Ačiū, jau užtenka vėjaraupių ir rota viruso Lietuvoje. Ir šiaip ligų ligų sezono metu. Galima pagalvoti, kad trūksta tik tymų, kokliušo ir kitų gėrybių. Be to, gyvename aktyvų gyvenimą: daug keliaujame, su daug kuo draugaujame (ir Lietuvoje, ir ne), tad sutinkame daug žmonių, kurie galėtų pasidalinti virusu/bakterija.

Žinau, kad visi mes girdėjome kokią nors baisią istoriją. Bet aš turiu keletą savo istorijų.

Mūsų 3m Augustas – kai išėjo į darželį (lankė TAVM) – pirmus metus siaubingai sirgo. Per vieną sezoną trys plaučių uždegimai su Santariškėmis. Žodžiu, jam būdavo taip: sloga-kosulys-bronchitas/plaučių uždegimas. Baisiausia, kad paskui jį susirgdavo ir mažasis brolis, kuriam tuo metu buvo 1.5m. Aš buvau net pamiršusi tą ligų maratoną kol man viena buvusi kolegė – su kuria daug metų nesimatėm – paklausė, ar mano vaikai išaugo ligas?!?! Net išsižiojau – na, ir trumpa ta atmintis. Anuomet – gydytojų patarta – nusprendžiau imtis pneumokoko skiepo. Be jokios abejonės, vaikai jau buvo ir prasirgę daug virusų bei taip įgavę atsparumą, bet vis vien. Antrieji metai darželyje buvo kaip diena ir naktis lyginant su pirmaisiais. Taip, sirgo, bet jau be baisių plaučių uždegimų. Tiesa, Belgijoje niekas net neklausė, ar skiepyti pneumokoko skiepu: gavo panelės, ir tiek. Bet tokio ligų maratono, kokį apturėjo broliai, jos išvengė.

Dabar galiu palyginti, kaip serga vaikai, kurie yra skiepyti vėjaraupių bei rota viruso vakcinomis ir tie, kurie nėra. Mūsų pirmagimis vos neprarado akies, kai sirgo vėjaraupiais. Buvo išberti ir kūno vidus, ir išorė. Ligoninė. Temperatūra – iki 41 laipsnio. Vilhelmas ir Morta sirgo panašiai. Gertrūda sirgo lengviausiai, bet irgi turiu nuotrauką, kaip atrodė jos nugara (panašiai atrodė visas kūnelis):

Truputį daugiau, nei keli spuogeliai, ar ne?

Tuo tarpu vaikai, kurie buvo skiepyti, neturėjo temperatūros, turėjo keletą spuogų, ir viskas. Tiesa, esu girdėjusi, kad skiepytas vaikas sirgo sunkiai, bet esu tik girdėjusi – mano aplinkoje visi skiepyti vaikai sirgo labai lengva forma. Dar norėčiau pasakyti apie vėjaraupius, kad aš buvau nusprendusi neskiepyti Gertrūdos. Nes norėjau, kad mergaitės persirgtų (vien dėl galimybės vėliau gyvenime susirgti nėštumo metu). Bet, manau, dabar tiesiog dar daugiau pasikonsultuočiau ir pasiaiškinčiau.

Rota virusas – dar vienas pavyzdys. Neskiepyti vaikai iškrenta iš darželio savaitei, kai kurie net atsiduria ligoninėje, o skiepyti – dienai/dviems. Teisybę pasakius, kai kuriems net daktarai nesuprato, kad rota virusas – tiesiog spėjo dėl to, kad darželyje buvo sergančių. Tą rašau drąsiai, nes skiepyti vaikus reikia iki šešių mėnesių. Vadinasi, negali apkaltinti manęs agitacija 😀 Bet – kai turėsite kitą mažylį – pasidomėkite šiek tiek daugiau, nei tiesiog sekite dabartine mada PRIEŠ, ir tiek. Mūsų VIlhelmas visiškai bejėgis gulėjo savaitę su lašine Santariškėse. Išseko be galo be krašto. Paskui jį apsirgo ir Augustas, bet Augustas – nors irgi atsidūrė ligoninėje – sirgo daug lengviau. Mergaitės – kaip bebūtų keista – kol kas praslydo, nors aplinkoje buvo sergančių. Čia, matyt, tikrai suveikia Gertrūdos užsigrūdinimas. Pavyzdžiui, vakar iki mašinos ėjo be kepurės ir be striukės. Nes jai, sakė, šilta. Fair enough.

Kita vertus, galiu rašyti aš, gali rašyti tūkstančiai, gali būti atlikti šimtai rimtų mokslinių tyrimų – niekas nepakeis tėvų, kurie tiki, kad vakcinos yra siaubas – nusistatymo. Tenka pripažinti, kad kartais mes labiau tikime draugais ir gandais, o ne mokslu. Be to, jeigu sutampa skiepo laikas su ligos pradžia, randamas paaiškinimas, kodėl vaikas susirgo liga, kurios priežasčių mes dar nežinome. Ir nesvarbu, kokios yra mokslinių tyrimų išvados. Tad iš tiesų tenka tiesiog tikėtis, kad mokslininkai greitai ras priežastis tokių ligų kaip, pavyzdžiui, autizmas. To noriu dėl tų vaikų, kurių, prasidėjus, pavyzdžiui, tymų protrūkiui, netektumėme.

Ar prisimenate? 😀

httpv://www.youtube.com/watch?v=LRv-Z6H4_iY&feature=related

Nuotrauka: syringe by joeflintham