Lietuvoje įmonių vadovai turi išklausyti darbų saugos kursus. Ir priešgaisrinės saugos kursus. Tačiau aš šįkart – ne apie kursus. Moteris, su kuria teko bendrauti kursus organizavusioje bendrovėje, buvo tikrai paslaugi ir neturiu nė menkiausio priekaišto – ji tikrai dirbo savo darbą (ir dar išmanė, ką sako, kas – kartais atrodo – nebūtinai būdinga sutinkamiems profesionalams!). Tačiau viena SMULKMENA išmušė mane iš vėžių – įmonės reklaminiai bukletai. Pasijutau, tarsi teleportavausi į praeito šimtmečio trečiąjį-ketvirtąjį dešimtmečius.

Taigi prisiminiau jau gerokai seniau matytas JAV 1930-ųjų reklamas (kurios, gvildenant lygybės temą, yra neprastas reality check) ir nufotografavau skrajutes, kurias gavau darbų saugos kursuose. Žinoma, aš nelabai turėjau galimybę rinktis, bet šiaip…būtų šaunu, jei moterys tiesiog neitų į kursus ten, kur paslaugos reklamuojamos štai taip:

Nežinau, kaip jus, bet mane toks moters vaizdavimas erzina iki negalėjimo. Kita vertus, kartais, kai pasiklausau, ką kai kurios moterys kalba (arba leidžia vyrams apie save kalbėti) ir droviai akis nuleidžia (ir dar net pritaria!), kai vyrai replikas laido…O apie iškirptes, vakarinį makiažą dieną ir, atrodo, tą vieną vienintelį siekį įsikibti į parankę vyrui…kol kas dar siaubingai akis bado 😀 Žodžiu, kai atsisėdu ir pagalvoju, tai ne(be)sistebiu, kodėl Lietuvoje dar XXI amžiuje įmanomos tokios reklamos tokią paslaugą teikiančioje įmonėje. Nes, kaip sakant, yra paklausa, atsiranda pasiūla. Paprastų paprasčiausiai.

Buvo laikas, kai buvo tokių reklamų JAV paklausa. Ačiūdiev, šiandien apie jas kalbama kaip apie vintage reklamas. Bet ar tikrai toli pažengta?!