Švęskite Velykas kūrybiškai ir kartu su vaikais pasigaminkite Velykų stalo papuošimus!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotos sūrios tešlos (arba modelino);
* Virto kiaušinio (medinio kiaušinio);
* Dantų krapštuko;
* Miklių pirštukų.
DARBO EIGA:
Iš tešlos padarykite kiaušinio dydio rutuliukus.
Paimkite kiaušinį ir per vidurį lengvai spauskite tešlą, kol liks duobutė, o įstatytas kiaušinis neiškris.
Iš tešlos pasidarykite rutuliukų, ritinėlių ir pan. Puoškite kurdami, improvizuodami, fantazuodami kiaušinio stovelį.
Šiuo atveju kviečiame pasidaryti linksmus paukštelius! Iš skirtingų spalvų padarykite paukštelių snapelius, akytes.
Naudodami krapštuką, galite daryti brūkšnelius, skylutes.
Nepamirškite paukšteliams padaryti sparnelius!
Paukštelius puoškite ir gražinkite, kol būsite jais patenkinti . Kiaušinių stovelius palikite džiūti kambario temperatūroje arba džiovinkite orkaitėje.
Smagių ir linksmų akimirkų kuriant visiems drauge!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Mokslų daktarė, mokytoja, privačių švietimo įstaigų steigėja, keturių vaikų mama –Austėjos Landsbergienės titulus galima dar ilgai vardinti. Pokalbiui ją pakvietėme pirmiausia kaip švietimo pertvarkos Lietuvoje amabasadore, žmogų, kuriam labai rūpi ne tik mokytojo profesijos prestižo kėlimas, bet ir tai, kokią visuomenę kuriame.
Pokalbių ciklui MOKYKLA IR VISUOMENĖ temą padiktavo prieš kurį laiką JAV mokslininkų iniciatyva suformuluotas pamatinių kompetencijų, kurios būtinos XXI amžiaus žmonėms, suformulavimas. Pradėjome nuo klausimo – kiek mūsų mokyklos yra orientuotos į šių kompetencijų ugdymą? Pirmasis pokalbis – APIE KRITINĮ MĄSTYMĄ.
Video rasite portale bernardinai.lt http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-18-bernardinai-tv-pokalbiai-su-austeja-landsbergiene-apie-kritini-mastyma/142012
Visus kinu besidominčius entuziastus, ypač tėvus su vaikais, maloniai kviečiame užsukti į kovo 31 – balandžio 14 dieną vyksiantį kino festivalį „Kino pavasaris“!
„Vaikystės sodas“, šiemet tapęs „Kino pavasario“ partneriu, parengė tėvams pasiūlymą: norintieji nueiti į suaugusiesiems skirtus filmus, bet neturintys, kur palikti savo atžalų, galės tai padaryti specialiai kino teatre įkurtame laikiname darželyje.
Čia vaikai kartu su „Vaikystės sodo“ pedagogais patys, piešdami, karpydami ir klijuodami įvairias medžiagas, kurs judančius kino kadrus, juos skaičiuos ir stebės prožektorių šviesoje, taip pat gamins 3D akinius, dalyvaus kino aktorių fotosesijoje ir kt.
* „Vaikystės sodo” laikinas darželis bus įsikūręs Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ I aukšte, priešais kasas (toje erdvėje, kur įprastai stovėdavo įrengti lošimų automatai);
* Laikinas darželis veiks kovo 31 – balandžio 14 d. Darbo dienomis dirbsime nuo 17 iki 22 val., o savaitgaliais – nuo 11 iki 22 val.;
* Mokestis už įėjimą vaikui – 5 €;
* Jeigu vaiką po filmo pasiimsite ir tą pačią dieną norėsite palikti prieš kitą filmo seansą, vėl bus taikomas vienkartinis įėjimo mokestis – 5 €;
* Lauksime 3-7 m. amžiaus vaikų;
* Grupėje iš viso bus iki 20 vaikų;
* Dėl vaikų saugumo nerimauti nereikės: draudimo koncernas ERGO apdraus vaikus draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Dėl išsamesnės informacijos galite rašyti el. paštu: info@vaikystes-sodas.lt
Pavasaris jau čia! O iš žiemos bundanti gamta tokia graži! Pabudinkime gyvybingą pavasario žiedą iš sniego patalų!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Guašas;
* Klijai;
* Popierinė juostelė;
* Plastmasinis indelis;
* Šiaudelis;
* Teptukai;
* Tualetinio popieriaus ritinėliai;
* Vata;
* Žirklės.
DARBO EIGA:
Tualetinio popieriaus ritinėlį lenkite pusiau. Sulenktą vietą patepkite klijais ir suklijuokite.
Sulenktus ritinėlius klijuokite vieną prie kito, formuokite gėlytės žiedą.
Įkiškite šiaudelį – tai bus gėlės kotelis.
O dabar metas Jūsų fanatzijai! Puoškite, spalvinkite žiedą įvairiomis spalvomis.
Iš vatos susukite rutuliuką – žiedo viduriuką. Jį nudažykite norima spalva.
Iš tualetinio popieriaus ritinėlio gaminkite gėlės lapelius. Perlenkite ritinėlį pusiau ir jį nudažykite žalia spalva.
Į plastmasinį indelį įdėkite vatos, indelį papuoškite kaspinėliu ir, štai, iš pusnies prasikala viena pirmųjų pavasario gėlių!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Su Hanne esame pažįstamos, atrodo, visą gyvenimą. Na, ne visą, bet susipažinome tada, kai jos jauniausiai dukrai – dabar jau vos ne mudvi abi praaugusiai paauglei – buvo ketveri. Aš buvau mažosios ir viduriniosios dukrų – klasė buvo jungtinė, ir aš turėjau įvairaus amžiaus vaikų – mokytoja. Pati buvau neseniai įkopusi į trečiąją dešimtį – jauna, užsidegusi mokytoja. Hanne buvo patyrusi muzikos mokytoja iš Suomijos, kurią vyro darbas atvedė su šeima (laikinam) į Lietuvą. Mes be galo daug diskutuodavome apie švietimą Suomijoje ir tarptautinėse mokyklose, ir taip gimė mūsų ne tik profesinė, bet ir asmeninė draugystė.
Pati Hanne prisistatydama sako, kad 8,5 metų studijavo dainavimą Sibelijaus muzikos akademijoje. 1992 m. baigė studijas ir gavo magistro laipsnį. Specializavosi liaudies muzikos bei muzikos ir judesio srityje. Groja gitara, pianinu, fleita, bosine gitara ir įvairiais būgnais. Studijavo dramą Jyväskylä universitete, Suomijoje. Po dvejų metų studijų įgijo teisę dėstyti mokykloje dramą. Dalyvavo daugelyje seminarų muzikos mokytojams Suomijoje ir viename seminare Ganoje, Vakarų Afrikoje. Dirbo muzikos mokytoja Vaasa vidurinėje mokykloje. Hanne pati nuo 10 metų yra dainavusi geriausiuose Suomijos choruose, vykdė įvairius muzikinius projektus ne tik Suomijoje, bet ir kitose šalyse. Apie muzikinį lavinimą ne kartą rašė Suomijos spaudoje. Buvo Helsinkio choro dirigento asistentė Suomijos Nacionalinės televizijos projekte „Chorų karai”. Žodžiu, mano mama buvo ir yra teisi: kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji.
Kelerius metus gyvenusi Lietuvoje, Hanne grįžo į Suomiją ir vėl pasinėrė į savo veiklas. Bet Lietuvos nepamiršo. Vis grįždavo, grįždavo. Man buvo nepaprastai smagu ir gera, nes kaskart seminarai vykdavo ir Vaikystės Sode bei Karalienės Mortos mokykloje.
Tačiau šiandien noriu papasakoti apie vieną Hanne’s projektą – Yes!Voices tarptautinį jaunimo chorą.
Šį chorą aš pažįstu jau ne tik iš Hanne’s pasakojimų – jame jau trečius metus dainuoja mūsų vyriausiasis.
Kaip viskas vyksta?
Per Velykų atostogas choro dalyviai susirenka kurioje nors vienoje valstybėje, kurią atstovauja bent vienas choro narys. Pernai rinkosi Ispanijoje, užpernai – Suomijoje. Visą savaitę paaugliai intensyviai dirba ir gyvena drauge: ruošiasi baigiamajam koncertui (kuris įvyksta Velykų dieną), draugauja, bendrauja. Žinoma, tai vyksta anglų kalba – kad visi šio tarptautinio choro dalyviai galėtų susikalbėti. Pavyzdžiui, pernai – prieš koncertą – jaunimo repeticija vyko ir Barselonos gatvėse – man siuntė video, ir tai buvo tiesiog nuostabu!
Kokio amžiaus yra projekto dalyviai?
13-21 metų.
Kur vyks 2016 metais?
Kovo 22-27 dienomis VILNIUJE.
Paaugliai gyvens (nes paaugliai gyvena kartu net ir tada, kai „atvažiuoja” iš to miesto) drauge. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šiemet viskas vyks Lietuvoje ir Vilniuje, nes tai reiškia, kad jauni žmonės aplankys ir po to pasakos savo draugams, kokia nuostabi yra Lietuva ir koks gražus Vilnius – jaunuoliai, kurie šiaip čia važiuoti galbūt ir nevažiuotų.
Kodėl Vilniuje?
Aš – kadangi chore dainuoja sūnus – pasisiūliau Hanne padėti. Tada sutarėme, kad repeticijos vyks Karalienės Mortos mokykloje (nes jiems reikia vietos, kur galėtų vykti kasdieninės repeticijos). Su mokyklos maisto tiekėjais sutarėme, kad vaikai nebus alkani 🙂 Žodžiu, nuostabi KMM administracija padėjo ir rasti viešbutį, ir suderinti repeticijas mokykloje, ir visa kita, ką sunku būtų suderinti žmogui, kuriam čia nėra namai!
Be galo džiaugiuosi ta savanorystės dvasia, kuri, tikiu, yra nepaprastai svarbi, kai kalbame apie švietimo bendruomenę ir apie galimybes jauniems žmonėms, kurios atsiveria, kai suaugę padeda jiems atverti įvairių galimybių duris. Tai, kad mes savanoriaujame čia, o kažkas savanoriavo Ispanijoje ir Suomijoje, leidžia šiam būriui jaunimo burtis ir dainuoti drauge.
Kiek tai kainuoja?
Savaitė kainuoja tiek, kiek kainuoja kelionės bilietas, gyvenimas, maistas ir pan. Pavyzdžiui, pernai paaugliai Ispanijoje patys gamino maistą – taip buvo pigiau, nei gyvenimas su „viskas įskaičiuota”.
Šiemet tai kainuoja (be kelionės bilieto) 230 eurų paaugliui: maistas, nakvynė, išvykos ir koncertinė apranga yra įskaičiuota į šią sumą – paaugliams patiems gaminti šiemet nereikės! 🙂 Žinoma, skanėstams, lauktuvėms ir papildomoms pramogoms reikia papildomų pinigų.
Ką reikia gebėti?
Visų pirma reikia norėti dainuoti. Niekaip nesuprantu, kaip gali vien to užtekti ir kaip Hanne geba, bet, matyt, tiesiog susirenka vaikai, kurie ne tik mėgsta, bet ir gali dainuoti. (Beje, mūsų sūnui pradžioj net nesinorėjo dainuoti, nes nėra toks fanas, bet Hanne sugebėjo jį įtikinti bandyti ir, kaip sakant, jau trečius metus iš eilės jis ne tik tą daro, bet ir laukia šios stovyklos!).
Kaip čia taip, sakysite? Nežinau. Nes, na, dainuoja tai nuostabiai. Čia turbūt yra Hanne magija 🙂 Siūlau ateiti patiems ir paklausyti baigiamojo koncerto 😉
Kadangi žinau, jog dar liko kelios vietos (nes kiekvienais metais visi nariai negali suvažiuoti, tad taip vis pasipildo narių gretos – kartais tik vieneriems metams – toje šalyje, kur vyksta susitikimas), norėčiau pakviesti jungtis! Tai – tikrai įdomi ir unikali patirtis. Ne tik susirasti draugų. Ne tik dainuoti tarptautiniame, moderniame, patraukliame paaugliams chore. Ne tik savaitę kalbėti anglų kalba. Ne tik koncertuoti Rotušėje Velykų dieną. Bet ir tiesiog įdomiai praleisti vieną savo gyvenimo savaitę – taip, kaip turbūt daugiau nebūtinai ir vėl bus galimybė, nes kitais metais jau reikėtų skristi kitur! Kita vertus, tai – ir dalis viso projekto žavesio.
O jei neprisijungsite choran (nes, pavyzdžiui, netelpate į rekomenduojamus amžiaus rėmus:)), tai kviečiu į koncertą 😉
Ro-tu-šė-je.
Kovo 27 dieną.
Kviečiame pasiruošti Kovo 11-osios šventei! Sodietė: „Kuo didesnė širdelė – tuo didesnė mano meilė Lietuvai!“
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Lietuvos vėliavos spalvų spalvotas popierius (geltonas, žalias, raudonas);
* Pieštukiniai klijai.
DARBO EIGA:
Iš popieriaus lapo iškirpkite kvadratą.
Kvadratinį popieriaus lapą perlenkite įstrižai, taip suformuodami dvi įstrižas pagalbines linijas.
Vieną iš kvadrato kampų lenkite link kvadrato centro.
Priešais jį esantį kampą lenkite iki užlenkto kampo kraštinės.
Prilaikydami lankstinį pagalbinės apatinio kampo kraštinės apačioje, lenkite abi lankstinio puses iki apatinio kampo užlenktos viršūnės.
Apverskite lankstinį. Užlenkite visus lankstinio kampelius. Vėl apverskite. Rezultatas – širdelė!
Visus veiksmus pakartokite su trimis popieriaus lapais, kad gautumėte tris skirtingų spalvų širdeles.
Geltonos širdelės apačią patepkite klijais, ant jos klijuokite žalią, o ant žalios – raudoną.
Štai ir pasiruošėte Kovo 11-ajai!
PASTABA: suaugusiojo priežiūra ir pagalba BŪTINA!
Jau keletą metų biure vis pasikalbame apie tai, kad reikėtų ne tik žodžiais kelti pedagogo profesijos prestižą (na, mes visur, kur tik galime, pozityviai atstovaujame šią profesiją). Man asmeniškai ši mintis kilo, kai vienos konferencijos metu sėdėjau greta profesorės iš Suomijos, kurios paklausiau, kodėl Suomijoje pedagogo profesija yra prestižinė. Kaip tik buvau skaičiusi knygą, kad atlyginimas motyvuoja žmones tik iš dalies, o atlyginimo pakėlimas – tik trumpam; norint keisti požiūrį, procesas daug sudėtingesnis. Profesorė susimąstė ir pasakė, kad mokytojų atlyginimai nėra dideli, nes Suomijoje itin brangu gyventi ir tik išėmus iš konteksto atlygį atrodo, kad jis didelis. Anot jos, Suomijoje mokytojo atlyginimas yra mažesnis už vidutinį valstybės atlyginimą. (Vėliau ir pati skaičiau straipsnį šia tema). Tačiau mokytojo profesija yra gerbiama. Įstoti į pedagogines studijas – nemažas iššūkis. Žodžiu, ji net nelabai suprato, apie ką aš kalbu, kai pasakiau, kad Lietuvoje dažnas mano, jog į pedagogikos studijas yra stojama, kai neįstojama ten, kur nori. (Jokiu būdu ne visada, tačiau toks mąstymas neatsirado iš niekur – tokių žmonių Lietuvoje buvo ir vis dar yra). Jos nuomone, pedagogika yra tarnystė, ir žmogus, kurį domina prasmingas darbas, didžiuojasi pedagoginiu darbu ir žvelgia į jį kaip į misiją, kuri yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Man norėjosi ją apsikabinti, šokti ir sakyti: taip, taip, TAIP! Bet, emocijoms nurimus, vis grįždavo mintis: kodėl tokio mąstymo trūksta Lietuvoje?!
Nuolat kalbėjome ir apie tai, kaip yra organizuojamos pedagogų konferencijos ir kiti renginiai – dažnai jie būna persunkti pedagoginio darbo sunkumais ir pesimizmu. Ar yra sunkumų? Žinoma! Ar reikia kartais apie juos kalbėti ir pasidalinti? Be jokios abejonės! Tačiau kai tokiais tampa daug renginių (arba pradedama kalbėti apie nesibaigiančias reformas arba vis naujus reikalavimus tiems patiems pedagogams), nenuostabu, kad pedagogai panyra į mobiliuosius telefonus arba tik ir svajoja, kada ir kaip kuo greičiau ištrūkti į akropolius. Mano pačios motyvacija ne vienoje konferencijoje Lietuvoje, švelniai tariant, labiau krito, nei augo. Suprantu, kad reikia ir labai rimtų, ir nišinių (analizuojamų temų ir problemų prasme) konferencijų, bet juk norisi bent vienos smagios! Džiaugiausi TEDxKids Vilnius ir Campus konferencijomis, bet juk jos – ne lietuvių organizuojamos. Ką darome MES? Apie tai ne kartą kalbėjau ir su TEDx organizatoriais Lietuvoje, na, kad reikėtų organizuoti ir lietuvišką – motyvuojančią ir įkvepiančią. Juk mes GALIME! Nes mes esame protingų, inovatyvių, kūrybingų žmonių tauta. Tikrai.
Įsivardinome, kad norime renginio, kuris leistų pedagogams atsipalaiduoti, pasijusti tinkamai įvertintiems ir pasidžiaugti išties prasmingu savo darbu. Taip pat pagalvojome, kad norisi į pedagogų renginį pritraukti ne tik pedagogus, bet ir tuos, kuriems rūpi ugdymas ir pati švietimo sistema: tėvus, senelius, studentus, visuomenės veikėjus, žodžiu, kuo platesnį spektrą dalyvių. Kad ateitų tie, kurie tiki Lietuvos (ir ne tik!) švietimo sistemos sėkme ir nori imtis veiksmų (arba bent jau įtikėtų), kad mokytojas Lietuvoje vėl būtų Mokytojas ir savo, ir vaikų, ir bendruomenės akyse.
Juk pradėti galime nuo smulkmenų: paraginti moksleivius pasirinkti pedagogines studijas (ypač abejojančius!). Sakysite, kodėl raginti? Todėl, kad tai – stabili profesija ir net ateitį analizuojantys specialistai sako, kad ji artimiausiu metu niekur nepasitrauks. Todėl, kad geras pedagogas visada ras darbą, visada jį gerbs bei mylės ir tėvai, ir vaikai. Todėl, kad pedagogo darbas yra nepaprastai kūrybingas – kiekviena klasė yra unikali, kiekviena diena yra unikali, o tu turi daug laisvės, ką – ir ypač KAIP – papasakoti vaikams. Todėl, kad tu gali daryti įtaką ateities Lietuvai: dauguma mūsų dirba su dabartimi, o pedagogai – su ateitimi. Didele dalimi nuo jų darbo kokybės priklauso Lietuvos ateities kokybė. (Nejau nesinori būti tos ateities dalimi?!) Be jokios abejonės, tai yra kūrybingas, daug laisvės suteikiantis, prasmingas darbas. Be to, pedagogas visada turi galimybę mokinių atostogų metu dirbti stovyklose (ką daro itin dažnai ypač pradedantys pedagogai ne Lietuvoje – atostogauja ne du mėnesius, o vieną!) arba organizuoti įvairius būrelius po pamokų, kas leidžia užsidirbti ir po darbo. Kai pagalvoji, nuostabi, kupina galimybių, profesija! Juk – jei yra noras – gali net knygas rašyti 🙂
Norėjome ir vietos, į kurią pedagogams būtų smagu susirinkti: ne varganos, o iškilmingos, kad jie pasijustų pagerbti jau vien vieta. Norėjome rasti rėmėjų, kurie pamalonintų pedagogus smulkiomis smagiomis dovanėlėmis (pavyzdžiui, man visada konferencijose smagu gauti skirtukų, knygelių, pratybų sąsiuvinių, užrašinių; vienoje paskutinių iš rėmėjo – koledžo – visi dalyviai gavome net nedidelį šaltkrepšį). Norėjome sukviesti pranešėjus, kuriuos mokytojai pažįsta, kurie tiki Lietuvos švietimo sistema ir kurie tiki mokytojo profesijos svarba. Taigi džiaugiamės, kad pavyks konferenciją organizuoti Valdovų rūmuose – plojome iš laimės, kai sužinojome, kad pavyko! Džiaugiamės, kad savo įžvalgomis sutiko pasidalinti nuostabūs pranešėjai – esame be galo be krašto jiems dėkingi. Džiaugiamės, kad atsirado rėmėjų, kurie patikėjo mūsų idėja ir, pavyzdžiui, jų dėka atskrenda pranešėjas, kuris pernai pranešimą skaitė Forum 2000 konferencijoje.
Mes patys Vaikystės Sode „degame” šia idėja, ir visi savanoriaujame: dalinamės idėjomis, diskutuojame, organizuojame viską savo laisvu – asmeniniu – laiku. Kai pagalvoji, kiek nuostabių žmonių yra aplink, kuriuos suvienija tikėjimas idėja!
Tiesa, gavome klausimų, kodėl LearnED? Dėl to, kad mes mokomės visą gyvenimą – tai nėra baigtinis procesas; todėl, kad tai – žodžių žaismas; todėl, kad mes – švietimu besidominti bendruomenė; todėl, kad „learned” reiškia eruditą, išsilavinusį žmogų, o juk toks ir yra tikras Mokytojas (ne tik pedagogas!), kuris mokosi visą savo gyvenimą! Kodėl pavadinimas anglų kalba? Nes mūsų konferencija – nors ir lokali – analizuoja globalius klausimus; juk šiandien turbūt nerasite žmogaus, kuris prieštarautų teiginiui, kad ugdymas yra gyvybiškai svarbus visam pasauliui.
Tikimės, kad ši pedagogo profesijos svarbą – įkvepiančiai ir motyvuojančiai – akcentuojanti konferencija taps gražia kasmetine tradicija. Nepaprastai jaudinamės ir rūpinamės, kad šis – pirmasis – blynas būtų skanutėlis. Toks, kad norėsis DAR, DAR, DAR 🙂
Tad dar kartą konkrečiai:
Švietimo konferencija LearnED
Kada? 2016 m. balandžio 12 d., antradienis, 13-19 val.
Kur? Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, Katedros a. 4, Vilnius
Registracija į renginį: http://vssk.eventpen.com/register
Švietimo ir ugdymo įstaigos už bilietus gali mokėti iš mokinio krepšelio.
Nagrinėdami stebuklingą kalnų temą, susipažinome su kalnuose gyvenančiais ypatingais ir draugiškais gyvūnais – Lamomis. Kviečiame šį mielą ir šiltą draugą pasigaminti su vaikais. Tai bus ne tik smagi veikla kartu, bet ir puiki priemonė lavinti vaikų smulkiąją motoriką!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* žirklės;
* kartoninis popierius;
* pieštukas;
* skylamušis;
* siūlai.
DARBO EIGA:
Pieštuku ant popieriaus nupieškite lamą ir ją iškipkite.
Naudodamiesi skylamušiu, išmarginkite lamos kūnelį skylutėmis.
Pradėkite verti siūlus per padarytas skylutes.
Siūlus verkite tol, kol lama pasipuoš šiltu ir minkštu kailiu! Dabar vaikai gali džiaugtis nauja veikla, o Jūs – vaikų lavėjančia smulkiąja motorika!
PASTABA: suaugusiojo priežiūra ir pagalba BŪTINA!
Kaip įdomu tyrinėti kalnus, o dar smagiau patiems pasigaminti savo kalnų maketą! Kalbant apie kalnus, svarbu paminėti ir Lietuvoje esančius, kurių grožį taip taikliai aprašė A. Baranauskas: „Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų… Kalnai ir maži kalneliai…“.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Kiaušinių dėžutė;
* Rudos spalvos dažai;
* Teptukas;
* Klijai (lipalas);
* Skylamušis;
* Baltos ir žalios spalvos popierius;
* Permatoma lipni juostelė;
* Mediniai dantų krapštukai.
DARBO EIGA:
Kalnų maketui Jums prireiks vienos kartoninės kiaušinių dėžutės apatinės dalies, tačiau turėdami daugiau, galite sukurti visą kalnyną. Norėdami pasigaminti kalnų maketą, kiaušinių dėžutę nudažykite rudos spalvos dažais. Tai bus jūsų darbelio pagrindas – kalnai!
Kol išdžius pagrindas, skylamušiu iš balto popieriaus lapo išmuškite daug skylučių, išmušti apskritimai bus „sniegas“ ant Jūsų kalnų viršūnių.
Iš žalio popieriaus lapo iškirpkite trikampius ar kitos pasirinktos formos figūras ir permatoma lipnia juostele priklijuokite prie medinių dantų krapštukų. Taip sukursite medelius, kuriuos galėsite „pasodinti“ kalnuose.
Išdžiuvusį pagrindą patepkite klijais ir apiberkite baltais apskritimais iš skylamušio, kad padengtumėte kalnų viršūnes. Apskritimų ant pagrindo berkite tiek, kiek Jums norisi.
Į pagrindą įsmeikite pasigamintus medelius ir štai kalnų maketas jau baigtas! O gal tai visai ne kalnai, gal tai nuostabiausi Lietuvos piliakalniai, ant kurių auga ne tik eglės, bet ir tvirčiausi ąžuolai… Būkite kūrybingi ir išradingi, sukurkite su vaikais savo svajonių kalnus!
PASTABA: suaugusiojo priežiūra ir pagalba BŪTINA!
Neabejojame, kad ši tema aktuali ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams. Dr. Austėja Landsbergienė atsako į mamos klausimą, kaip pratinti vaikus miegoti savo kambaryje. Sprendimas paprastas, tačiau reikalaujantis tėvų kantrybės ir laiko. Kviečiame žiūrėti!