Ar kada svarstėte, kas nutiktų jei sustotų laikrodis? Siūlome pasigaminti saulės laikrodį, kuris niekada nesustos.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Popierinė lėkštė;
* Kanceliarinė guma;
* Palstikinis šiaudelis;
* Flomasteriai.
DARBO EIGA:
Ant popierinės lėkštės užrašykite valandas.
Lėkštės viduryje priklijuokite kanceliarinę gumą ir į ją įsmeikite plastikinį šiaudelį. Padėkite laikrodį ant palangės, kur jį pasieks daugiausiai saulės spindulių.
Štai ir pasigaminote puikų saulės laikrodį!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Artėjant nuostabiai pavasario šventei – mamyčių dienai – siūlome su vaikais mamoms pagaminti nuostabias pavasario gėles.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotas popierius;
* Krepinis popierius;
* Lipalas;
* Guašas;
* Teptukas;
* Žirklės;
* Vinilinės lazdelės;
* Plastikinis (dar geriau popierinis) indelis.
DARBO EIGA:
Pradėkite nuo gėlių žiedelių. Sukarpykite krepinį popierių norimo ilgio ir pločio juostelėmis. Jas sulankstykite į armonikėles ir apvaliai nukirpkite kraštelius (galiukus galite ir nusmailinti arba kirpti įstrižai, pasitelkite savo fantaziją).
Tuomet lenkite armonikėlę per pusę ir per jos centrą dėkite vinilinę lazdelę, kurios trumpesnį galą užsukite ir sutvirtinkite armonikėlę. Taip padarykite su visais žiedeliais.
Kiekvieną žiedelį praskleiskite į šonus.
Tuomet imamės indelio, jis bus mūsų gėlių vazonėlis. Perkirpkite jį lygiai pusiau ir vieną pusę nudažykite norimomis guašo spalvomis sumaišytomis su lipalu (kad nudažytas indelis neteptų rankų ir ilgiau išliktų). Išdžiovinkite nudažytą indelį.
Ant pasirinktos spalvos kietesnio spalvoto popieriaus priklijuokite gėles. Gausiai patepkite kotelius lipalu ir prispauskite juos sunkesne knyga. Palikite išdžiūti.
Išdžiūvus gėlėms, priklijuokite iš žalio popieriaus iškirptus įvairaus dydžio lapelius.
Pabaigai liko priklijuoti vazonėlį. Patepkite vazonėlio kraštelius lipalu ir prispauskite jį prie lapo. Jei gėlių koteliai per ilgi, užlenkite juos į vazonėlio vidų.
Štai! Pasigaminote nuostabias pavasarines gėles mamai!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Pedagogo profesija yra kaip mediko: jeigu neturi pašaukimo, jeigu negalvoji apie savo darbą vakarais, savaitgaliais ir per atostogas, tai geriau ten nė nekišti nosies, nes tokiu atveju anksčiau ar vėliau pradės imti nusivylimas, kad tiek duodi, o atgal gauni per mažai. Pedagogo darbas yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Jeigu taip nėra, reikia ieškoti kitos profesijos. Taip apie mokytoją sako socialinių mokslų daktarė, edukologė Austėja Landsbergienė, kurios sumanymas buvo mokytojo profesijai skirta konferencija, šią savaitę įvykusi Valdovų rūmuose. Interviu su Austėja Landsbergiene – „Savaitėje“.
– Pirmas klausimas ne visai susijęs su jūsų konferencija. Valdovų rūmuose paprastai vyksta valstybės reprezentaciniai renginiai ir staiga – jūs sukviečiate mokytojus. Kodėl į Valdovų rūmus?
Nes mokytojas yra nepaprastai svarbus žmogus visuomenėje. Mokytojas dirba su tos valstybės ateitimi. Tai, ką mes šiandien padarysime, tai, kokią sėklą pasėsime, tai, kokias vertybes mes skiepysime, matysime po 10, 15, 20 metų Lietuvoje. Man atrodo, kad labai dažnai net pats mokytojas nesupranta, kas yra jo rankose. Jo rankose yra jo valstybės ateitis. Būtent į tai norėjosi atkreipti dėmesį. Atkreipti dėmesį ir pačių mokytojų, ir visuomenės.
– Žinote, pati pirmoji mintis, kai šiandien sakome „mokytojas, pedagogas“, tai iškart pagalvojame, kad tai yra pakankamai nelaimingas žmogus: jis mitinguoja, jis streikuoja, jis kalba apie mažą atlyginimą, kad jam nėra deramos pagarbos. Aš taip suprantu, kad jūsų konferencijoje ne tokie pedagogai susirinko?
Mes norime keisti pedagogo įvaizdį. Dėl to ir buvo organizuota ši konferencija. Apskritai, tyrimai rodo, kad bene efektyviausias profesinis tobulėjimas yra bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais pedagogais. O mes juk žinome, kad pedagogas dažniausiai dirba užsidaręs savo klasėje, todėl mes norime atverti tas duris, kad pedagogai išeitų, pradėtų bendrauti ir bendradarbiauti, daugiau laiko skirtų savo profesiniam tobulėjimui komandoje, o ne matymui kas yra ne taip.
– Mokytojo profesija šiandien Lietuvoje nėra prestižinė, greičiau atvirkščiai.
Nėra. Ir tai yra kitas mūsų konferencijos tikslas. Mes norime kelti pedagogo profesijos prestižą, norime apie tai kalbėti, nes štai, kai ir manęs klausia, kokia mano profesija, ir, kai aš atsakau, kad esu pedagogė, dažnai išgirstu atsidūsėjimą – ar tikrai čia bus apie ką su tavimi kalbėti? Toks lyg net ir nusivylimas. Arba, kai vaikas pasako – „aš norėčiau studijuoti pedagogiką“, mes dažnai sakome – „vaikeli, tu galėtum ir geriau“. Ir jau net šioje frazėje yra užkoduotas žemas profesijos prestižas. O, man atrodo, mes turėtume tuo džiaugtis ir pasakyti – „aš tavimi taip didžiuojuosi, tu pasirenki tarnystės profesiją, tu pasirenki tam tikra prasme būti misionieriumi, ir tai yra garbė mūsų šeimai“.
– Kodėl taip atsitiko, kad ši profesija liko neprestižinė?
Aš turiu vieną tokią teoriją, nežinau, ar tai yra tiesa, bet… Mūsų istorija yra ganėtinai skaudi: dauguma Lietuvos pedagogų, šviesuolių buvo ištremti į Sibirą. Ir mes niekada taip ir neatstatėme to mokytojo didžiąja raide profesijos. Mes žinojome, kad kai kurie mokytojai yra tiesiog statytiniai, tiesiog parankūs, ir nors šiandien to nebėra, žmogus jau kaip ir pats renkasi, bet vis dėlto tų šviesuolių, kurie ateina iš idėjos, kurie nori keisti, kurie tuo tiki, kurie mano, kad šiame darbe yra didžiulė prasmė, nėra dauguma.
– Bet kai jūs sakote, kad jie buvo išvežti į Sibirą, tai buvo labai sąmoningai ir kryptingai kirsta per skaudžiausią vietą, ir dabar be valstybės paramos, nesuteikiant dėmesio pedagogui, neatstatant jo vertės, nieko nebus. Vien tik mūsų su jumis noro čia neužteks, čia reikia valstybės požiūrio?
Aš jums labai pritariu. Aš manau, kad mes turime suteikti švietimui prioritetą. Jeigu mes investuosime į vaikus, amerikiečiai jau yra paskaičiavę, kad vienas investuotas doleris į ikimokyklinį ir pradinį ugdymą vėliau atneša septynis, sutaupai septynis. Tai yra didžiulės proporcijos. Ir neatsižvelgti į tai yra netgi lėšų švaistymas.
– O kaip šiuolaikinė pedagogų rengimo sistema, ar, jūsų požiūriu, ji tokia, kokia ir turėtų būti? Ar tas pedagogas šiandien į mokyklas ateina toks, apie kokį jūs svajojate?
Tikrai ne. Mano manymu, pedagogų ruošimas šiuo metu yra viena labiausiai reformuotinų sričių Lietuvoje.
– Tai koks tada, jūsų manymu, turi būti tas mokytojas: ar jis turi apsiriboti vien tik mokymu, ar tam vaikui, kuris ateina į mokyklą, ypač pradinėse klasėse, jis turi būti ir patarėjas, pagalbininkas? Ar jie turi kalbėtis, ar tai turi būti prižiūrėtojo ir nusidėjėlio santykiai?
Mano nuomone, viena didžiausių nelaimių Lietuvoje yra būtent tai, kad mokytojas mano, kad jam reikia tik mokyti. Mes netgi visuose mūsų valstybės dokumentuose rašome, kad mokytojas „ugdo“. O ugdyti – reiškia lavinti, auklėti ir mokyti. Ir viskas prasideda netgi nuo šio termino interpretacijos. Kai mokytojas sako – „man niekas nemoka už tai, kad aš pasikalbėsiu su vaiku po pamokų“, bet tu esi kaip medikas, davęs Hipokrato priesaiką, kad jis visada padės žmogui. Tai tu duodi priesaiką, įstodamas į pedagogiką, ugdyti. Tai reiškia, kad, jeigu tu pamatai verkiantį vaiką, tu nepraeisi pro jį. Lygiai taip pat, kaip, mano manymu, kunigas – jeigu ateina prie bažnyčios naktį verkiantis žmogus, ir jis pro langą pamato, tai jis nenusisuka. Jis turbūt apsirengia, išeina ir prisėda šalia. Čia ir yra tos tarnystės profesijos, kur tu turi suprasti, kad santykio mezgimas, empatija ir jautrumas yra pagrindas. Mokymas – taip, bet ugdymo procese svarbiausia yra santykis.
– Tai kas šiandien yra didesnė nelaimė – mokytojas, kuris nemėgsta savo darbo, ar mokinys, kuris nenori mokytis?
Kai mokytojas mėgsta savo darbą, tai tada mokinys nori pas jį ateiti.
– Ačiū už pokalbį.
Tekstas buvo išspausdintas portale LRT.LT: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/133769#wowzaplaystart=452000&wowzaplayduration=458000
Tėvai, augindami vaikus, dažnai susiduria su sunkumais ir klausimais, kaip reaguoti į stiprias vaiko emocijas, pykčio priepuolius ir „Ne“ periodą, kaip su jais susitarti ir bendradarbiauti, kaip brėžti tinkamo elgesio ribas ir užmegzti tvirtą ryšį su vaiku. AUGAME KARTU seminaruose nagrinėsime tėvystės stilius bei jų įtaką, mokysimės auginti vaikų (ir savo) pasitikėjimą savimi bei ieškosime būdų padėti sau, kilus stiprioms emocijoms (juk ir skrisdami lėktuvu kaskart girdime instrukciją – nelaimės atveju pirma deguonies kaukę užsidėkite sau, tik tuomet galėsite padėti savo vaikui).
Seminarai yra teoriniai – patyriminiai, t.y. juose svarbi tiek teorija, tiek jos pritaikymas praktiškai, patyrimas per vaidmeninius žaidimus, diskusijų grupeles bei kitus pratimus. Patyrimas padeda tėvams geriau pažinti save (kaip vaikus ir kaip tėvus), savo taikomus tėvystės stilius, ir geriau suprasti savo vaikus. Taigi seminaruose tėveliai gauna žinių ir įrankių, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, ir čia pat viską išbando praktiškai.
AUGAME KARTU seminaruose tikime, kad tėvai (kaip ir vaikai) gali klysti, nežinoti, pasimesti ir drąsiai apie tai kalbėti, nes seminaruose mes nesiekiame būti tobulais tėvais, mes siekiame būti pakankamai gerais tėvais, nuolat ieškančiais atsakymų, stengiamės tapti geriausia įmanoma savo versija. Todėl seminarų atmosfera skatina tėvus dalintis savo sunkumais ir atradimais, patirti padrąsinantį bendrumo jausmą.
PROGRAMA
1. Atsparūs tėvai: Kaip padėti sau, kilus stiprioms emocijoms (05 04, 18.00-20.30 val.)
Šiame seminare kalbėsime apie tai, kaip padėti sau. Vaikų auginimas – tai be galo prasmingas ir džiaugsmingas procesas. Tačiau yra visiškai natūralu, kad šiame procese tėveliai susiduria ne tik su pakiliomis ir maloniomis emocijomis, bet ir su stresu, pykčiu, nusivylimu bei savigrauža. Seminare aptarsime, ką daryti su nemaloniais jausmais, kaip elgtis sunkiomis akimirkomis ir kaip padėti sau – juk padėję sau, galėsime padėti ir vaikams. Seminare teoriją lydės patyriminiai bei praktiniai pratimai, kaip emocijas atpažinti, įvardinti ir valdyti.
2. Tėvystės stiliai ir ribų brėžimas (05 11, 18.00-20.30 val.)
Seminare nagrinėsime tėvystės stilius ir jų įtaką šeimos santykiams. Visi tėvai taip pat buvo vaikais, ir tai, kokie mes buvome vaikai bei kaip su mumis elgėsi suaugusieji, turi didelės įtakos tam, kaip mes elgiamės su savo vaikais. Todėl seminare tėvai galės atrasti, kurį stilių patyrė, būdami vaikai, o kuris stilius yra būdingas jiems. Kalbėsime apie tai, kada ir kaip tinkamai atliepti į vaiko poreikius ir norus, o kuriose situacijose (ir kaip) reikia brėžti leistino elgesio ribas. Seminaras bus teorinis-praktinis – jame ne tik nagrinėsime tėvystės stilių teoriją, bet ir pažinsime save kaip tėvus, ieškosime būdų lengviau susitarti su vaikais.
3. Socialinis bei emocinis vystymasis: kaip priimti vaiko emocijas ir kaip į jas reaguoti (05 18, 18.00-20.30 val.)
Kaip turėtume reaguoti, kai vaikai yra kažkuo nepatenkinti? Kaip vaikams padėti pažinti ir valdyti savo emocijas? Kaip reaguoti į netinkamai reiškiamus vaikų jausmus? Tai yra klausimai, į kuriuos seminare atsakysime kartu. Kalbėsime apie socialinius bei emocinius poreikius – aptarsime vaikų asmenybės raidą, savęs bei kitų pažinimą, savikontrolę ir emocijų pažinimą. Ieškosime, ką mes galime padaryti, kad padėtume vaikams pažinti save bei tinkamai reikšti emocijas.
4. Mažieji lyderiai: kaip auginti vaiko pasitikėjimą savimi (05 25, 18.00-20.30 val.)
Žmogus gali būti apdovanotas intelektu ar neeiliniu talentu, bet jeigu jam trūks pasitikėjimo savimi, tai gali tapti didžiule kliūtimi siekiant sėkmės darbe, santykiuose ar bet kurioje kitoje gyvenimo srityje. Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus ugdant pasitikėjimą savimi, todėl seminare aiškinsimės, kokios gali būti (ne)pasitikėjimo savimi priežastys bei aptarsime būdus, kurie padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi.
APIE LEKTORES:
Kotryna Brundzaitė
Psichologė (Vilniaus universitete baigė Edukacinę psichologiją), šeimos ir porų konsultantė (šiuo metu vyksta podiplominės studijos Šeimos santykių institute Kaune). Turi psichologės darbo mokykloje, darželyje, taip pat ir terapinio darbo su įvairių sutrikimų turinčiais vaikais patirties. Metus studijavo ir dirbo Australijoje, Melburne, ten išmoko taikyti ABA terapiją (liet. Taikomoji elgesio analizė). Konsultuoja lietuvių bei anglų kalbomis. Specializacijos sritys: vaikų elgesys, šeimos ir porų santykiai, itin gabūs vaikai, raidos sutrikimų turintys vaikai.
Kotryna apie save: “Tikiu, kad kiekvienas žmogus, kokio amžiaus jis bebūtų, gali augti ir keistis. Dirbdama pirmiausia remiuosi kliento stiprybėmis ir tikiu gydančia pasitikėjimu grįsto santykio galia. Mano tikslas – suteikti žmogui ar šeimai jėgų ir būdų pakeisti sunkumų keliančią situaciją, arba padėti kūrybiškai prie jos prisitaikyti. Rimtai priimu kiekvieną žmogų – suaugusį, vaiką, niekuo nesiskiriantį nuo kitų ar visiškai kitokį.”
Vaida Mažonaitė
Psichologė (Vilniaus universitete baigė Klinikinę psichologiją), mokosi geštaltinės ir analitinės psichoterapijos podiplominėse studijose. Turi psichologės darbo patirties Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vaikų linijoje, Vyrų ir moterų santykių institute. Konsultuoja lietuvių bei anglų kalbomis. Specializacijos sritys: vaikų baimės, savivertė ir jos ugdymas, krizės, depresijos, netektys.
Vaida apie save: „Didžiausias turtas, kurį į susitikimą su psichologu atsineša žmogus, yra jo vidinis pasaulis. Be galo vertinu šį pasaulį ir tikiu, kad pirmiausia jį gydo ne metodai ar technikos, o santykis, kurį kuriame kartu. Kurdami šį santykį galime kartu ieškoti būdų geriau suprasti ir priimti gyvenimo iššūkius, rasti savyje jėgų ištverti gyvenimo sunkumus ir klaidas, o taip pat ieškoti atsakymų bei sprendimų. Tikiu, kad šiame procese yra ypač svarbu priimti savo vidinį pasaulį bei pamilti save, nes tik tada mes galėsime lengviau priimti ir pamilti kitą”.
________________________________________________
Vieno seminaro kaina – 45 EUR. Jei eisite į visus 4 seminarus, kaina 150 EUR (sutaupote 30 EUR)!
Mokymai vyks Karalienės Mortos mokykloje, Gervėčių g. 4, Vilnius.
Kas gali būti lengvas ir purus kaip debesis? Ogi Debesų modelinas, kuris dar ir nuostabiai kvepia!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* 2 stiklinės kukurūzų krakmolo (naudojant bulvių krakmolą, jo reikės 3 stiklinių);
* 1 stiklinė plaukų kondicionieriaus;
* indo modelinui maišyti;
* šaukšto ar medinės mentelės modelinui maišyti.
DARBO EIGA:
Sumaišykite krakmolą su kondicionieriumi.
Maišykite, kol modelinas nelips prie rankų.
Jūsų Debesų modelinas paruoštas!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Pavasarinis vėjas mėgsta daryti stebuklus, kviečiame su juo pažaisti namuose!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* lenkti šiaudeliai;
* spalvotas popierius;
* liniuotė;
* skylamušis;
* lipni juostelė;
* žirklės;
* klijai;
* gumytės;
* pieštukas.
DARBO EIGA:
Sulenkite šiaudelį per lanksčiąją dalį. Trumpesnį galą apvyniokite gumyte. Pristumkite ją prie pat sulenkimo.
Iškirpkite 12×12 cm kvadratą. Pridėję liniuotę su pieštuku, nubrėžkite įstrižaines. Nuo vidurio pamatuokite 3cm ir atsargiai pagal liniją kirpkite nuo kampo iki 3 cm žymos.
Patepkite klijais kvadrato viduriuką ir priklijuokite kvadrato kraštus prie patepto klijais viduriuko. Kiekvieną kartą klijuojant vis naują kvadrato kampą, klijais patepkite pakartotinai.
Spalvoto popieriaus lape su skylamušiu išmuškite skylę. Aplink ją nupieškite apskritimą ir jį iškirpkite. Vieną jo pusę ištepkite klijais ir prispauskite prie malūnėlio centro. Palaukite kol išdžius.
Pieštuku viduryje pradurkite skylutę. Užmaukite malūnėlį ant šiaudelio. Apvyniokite jį gumyte, kad malūnėlis per daug neslankiotų. Patrumpinkite šiaudelį tiek, kiek reikia, ir priklijuokite popieriaus skrituliuką.
Pasigaminkite dar keletą įvairių spalvų malūnėlių. Papuoškite kibirėlį ar vazonėlį spalvotu popieriumi ir apklijuokite kibirėlį malūnėliais. Štai ir vėjo stebuklas namuose!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
„Norėčiau, kad būtų dar kartą atliktas tyrimas, kuris prieš keletą metų parodė, kad mes leidžiame su vaiku vos varganas septynias kokybiškas minutes per dieną. Tikiuosi, kad šiais metais tų minučių būtų daugiau“, – teigia prieš keletą savaičių iš Niujorko grįžusi socialinių mokslų daktarė, edukologė Austėja Landsbergienė, paprašyta paaiškinti ar svarbu, kad Lietuvoje būtų kuriami vaikų darželiai biuruose, rašoma pranešime spaudai.
Kiek daugiau nei po mėnesio Vilniuje verslo centre „Quadrum” bus atidaryta pirmoji Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaiga biure. Apie planus atidaryti tokį vaikų darželį pareiškė ir sostinėje įsikūręs „Technopolio“ biurų miestelis.
Darželiai prie namų – nebeaktualūs
A.Landsbergienės teigimu, anksčiau būdavo svarbu, kad darželis būtų prie namų. Tačiau gyvenimo sąlygos ir ritmas pasikeitė.
„Seniau moterys dažnai nedirbdavo, bendraudavo su kaimynėmis ir drauge augindavo vaikus. Tad darželis kieme būdavo itin patogu. Dabar dauguma moterų dirba. Nuoširdžiai manau, kad darželių biuruose daugės, ir greitai net neįsivaizduosime, kaip gyvenome be jų“, – tvirtino A. Landsbergienė.
Kaip vienintelį tokių darželių trūkumą edukologė įvardino nebent tai, kad juose nėra privataus kiemo.
„Žaidimų aikštele tampa visas miestas, kuriame galima nuolat keisti žaidimų vietą. Vis dar esame pratę prie darželio kieme, kuriame yra ir grupės, ir atskiri miegamieji, o kiemas – hektaro dydžio. Pastarojo vaikai net norėdami neišnaudoja!“ – teigė pašnekovė.
Turi nerealius lūkesčius
Paklausta apie ugdymo kokybės užtikrinimą biuruose esančiuose darželiuose, A.Landsbergienė pabrėžė, kad, gyvendami mieste, tėvai negali norėti turėti visko. Anot jos, Niujorke, Londone, ar Singapūre žmonės renkasi gyvenimą ne dėl miško. Beveik visuose didmiesčiuose yra parkų, į kuriuos galima nueiti su vaikais, kurie ir taip mažiau juda, nei anksčiau.
„Neseniai kalbėjau su nekilnojamojo turto vystytoju, kuris sakė, kad Lietuvoje klientai nori gyventi miesto centre, pageidautina senamiestyje, vidury miško ir pro langus matyti jūrą! Aišku, jis ironizavo, tačiau jo žodžiuose – ir daug tiesos. Tad gertuvę į kuprinę, kuprinę ant pečių ir – žygiuojam į parką“, – pasakojo A. Landsbergienė.
A. Landsbergienė teigė matanti galimybę darželiams biuruose ateityje tapti alternatyva valstybinėms ar privačioms ugdymo įstaigoms, tad vestis vaiką į darbą taps natūralu.
Svarbiausias – ryšys su tėvais
Edukologė pastebėjo, kad pastaruoju metu vis daugiau yra kalbama apie profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimą. Kalbėdama apie biuruose esančius vaikų darželius, A.Landsbergienė ypač pabrėžė pačių tėvų ugdymo vaidmenį. Pasak jos, net ir geriausias pasaulyje darželis gali tik papildyti tai, ką tėvai daro namuose.
Moteris pateikė pavyzdį, kaip privačiame lopšelių tinkle Briuselyje, kurį lankė dvi jos dukros, nebuvo kiemo, ir auklėtojos vaikų niekada nevedė į lauką.
„Kai paklausiau, ką daryti, man atsakė, kad kasdieniu vaiko išvedimu į lauką turi rūpintis tėvai. Ugdymo įstaiga nėra tėvų namų pakaitalas ir tikrai nėra atsakinga už viską nuo a iki ž. Ji – tėvų namų papildas, tad didesnė atsakomybė turėtų tekti ir natūraliai tenka tėvams. To supratimo kartais pritrūksta“, – teigė edukologė.
„Technopolis Lietuva“ generalinė direktorė Lina Paukštė:
Darželiai biuruose yra labai sparčiai populiarėjantis modelis visame pasaulyje. Vien mūsų kompanijos biuruose jau yra trys tokie darželiai: du Suomijoje ir vienas Estijoje. Jie sulaukė itin didelio darbuotojų susidomėjimo. Šiuo metu keliame klausimą, kaip tokį sėkmingą modelį diegti ir Lietuvoje, kur mūsų biuruose metų pabaigoje dirbs daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, kurių dauguma yra tėvai. Planuojame sukurti bent 70-130 vietų vaikų darželį, kuriame atskirai būtų teikiamos dvi skirtingos paslaugos: ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir vaikų dienos centro zona.
Vaikų darželių operatoriaus galimybes užpildyti planuojamas vietas iš dalies padidina Vilniaus miesto Tarybos nustatyta 100 eurų subsidija už vaiką privačiame darželyje, nes tokia paslauga savo kaina tampa patrauklesnė didesniam ratui darbuotojų. Darbdaviui tokios paslaugos nauda akivaizdi visais aspektais: tai ir darbuotojų patogumas, ir vaiko priežiūros paslauga susirgus auklei, vaikų atostogų metu ar dirbant ilgesnes valandas biure.
Skatiname bendruomeniškumą ne tik mūsų biurų miestelio viduje, bet ir didesnėje teritorijoje, tad norime, kad ši paslauga būtų prieinama ir šalia įsikūrusiems gyventojams ar bet kuriems vilniečiams, kuriems ši vieta yra patogi. Tikimės, kad pirmųjų darželių moderniuose biurų pastatuose projektai bus pagrindas tokių projektų plėtrai visoje Lietuvoje.
INFOBOX – Atliko apklausą
– Praėjusių metų pabaigoje „Technopolis Lietuva“ atliko kiekybinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti vaikų ugdymo įstaigos poreikį. Apklausoje dalyvavo 529 „Technopolio“ biurų miestelyje dirbantys darbuotojai.
– Apklausos rezultatai parodė, jog net 71,9 proc. pasisakiusiųjų norėtų, kad biurų miestelyje būtų įkurtas vaikų darželis, 23,2 proc. dalyvių balsavo už vaiko dienos priežiūros centrą.
– Beveik pusė (49,8 proc.) apklaustųjų pasisakė norintys už vaikų ugdymą mokėti ne daugiau nei 150 Eur/mėn., tuo tarpu 30,6 proc. žmonių sutiktų mokėti iki 200 Eur/mėn., 13,4 proc.
– iki 250 Eur, o 6,2 proc. vaikų švietimui skirtų 251 Eur ir daugiau.
– Analizuojant, kas darbuotojams svarbiausia renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą – dauguma įvardino paslaugos kokybę ir paslaugos turinį, tuo tarpu – mokymo įstaigos vieta darbuotojams liko trečioje vietoje. Ketvirtoje vietoje likusi kaina pasirodė kaip vienas mažiausiai svarbių kriterijų.
Tekstas buvo išspausdintas portale DELFI: http://www.delfi.lt/news/daily/education/pasiulys-naujove-tevams-su-vaikais-galesite-praleisti-daugiau-laiko.d?id=70867378
Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė neabejoja: filmai, televizija, videožaidimai, internetas ir spauda daro milžinišką įtaką vaikams ir paaugliams. Kita vertus, visa tai gali būti ir be galo vertinga jų edukacijos priemonė.
„Žinome, kad didžiausią įtaką vaikams daro tėvai. Nuoširdžiai pritariu tam, kad suaugusieji šiandien turi aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, kad šie užaugtų garbingi, sąžiningi ir produktyvūs piliečiai.
Daugiau leiskime laiko su savo vaikais, bendraukime, domėkimės, ieškokime bendrų interesų ir pomėgių. Pavyzdžiui, ateikite kartu su visa šeima į „Kino pavasarį“ – „Vaikystės sodas“ kovo 31 – balandžio 14 dienomis suteikia puikią galimybę tėvams pamatyti filmus, o vaikams tuo metu užsiimti įdomia kūrybinga veikla“, – sako dr. A.Landsbergienė, įgyvendinusi idėją įkurti laikiną vaikų darželį tiesiog kino teatre.
– Ar pati mėgstate kiną?
– Dievinu. Visa mūsų šeima mėgsta filmus – ir einame į kiną, ir žiūrime filmus namie. Jau kone dešimt metų neturime namie televizoriaus, tad penktadieniais visi kartu žiūrime norimus filmus.
– Dažnai programą sudarome pagal kino temas, tarkime, žiūrime filmus apie Antrąjį pasaulinį karą. Peržiūrime ir senus, ir naujus filmus.
Filmus ne tik žiūrime, bet ir apie juos diskutuojame. Ir ne tik dviese su vyru – tą patį darome ir su vaikais. Kai kinas yra aptariamas, iš jo galima labai daug pasimokyti: skiepyti ir ugdyti vaikams vertybes, labai daug atrasti.
Beje, neturėti namie televizoriaus visai apsimoka, nes mūsų vaikai nėra paveikti reklamų.
– Kiek laiko yra rekomenduojama vaikams leisti prie televizoriaus?
– Iki dvejų metų televizorius yra nerekomenduojamas, o nuo dvejų – ne ilgiau kaip valandą. Apskritai net ir paaugliams bei suaugusiesiems nerekomenduojama prie televizoriaus ekrano praleisti ilgiau nei dvi valandas.
Tačiau statistika rodo, kad vaikai prie ekrano laiką leidžia gerokai ilgiau. Yra net teigiančių, kad iki 18 metų JAV vaikai prie televizoriaus praleidžia iki 22 000 valandų – daugiau nei mokykloje (nes savaitgaliais, per atostogas ir per šventes į mokyklą juk neina).
– Turbūt situacija Lietuvoje panaši?
– Manau, kad Lietuvoje skaičiai yra labai panašūs. Apie tai, kad besaikis TV žiūrėjimas yra kenksmingas, taip pat rašo ir tyrimus atlieka Lietuvos mokslininkai.
– Kuo tai yra blogai?
– Jeigu vaikas itin daug laiko leidžia prie ekrano, nukenčia jo vaizduotė, gebėjimas sklandžiai reikšti mintis, gebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Niekam ne paslaptis, kad ir reklamos šiais laikais turi savo tikslinę auditoriją – vis dažniau tai vaikų auditoriją.
Pirmas realus žingsnis, kurį gali žengti tėvai, yra kuo mažiau leisti vaikams – ir ypač ikimokyklinukams – sėdėti prie televizoriaus. Puikiai suprantu, kad tada vaikui reikės skirti daugiau laiko ir dėmesio, bet, manau, verta. Galų gale, juk tos rekomendacijos ganėtinai dosnios – net nemanau, kad trimečiui kasdien yra prasmės po valandą įkristi į televizorių – ypač, jei jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje jam tik labai retai yra įjungiamas filmukas ir pan. Beje, tyrimas parodė, kad dvimečiai, kurie nelanko darželio, žiūri daugiau TV nei dvimečiai, kurie lanko darželį.
– Tad kaip rekomenduotumėte elgtis vaikų turintiems tėvams, kurie visgi nori turėti televizorių namuose ir kartas nuo karto jį su vaikais žiūrėti?
–Mano rekomendacija paprasta: išjungti televizorių, o įjungti tik tada, kai labai reikalinga. Žinoma, dauguma filmukų yra ilgesni, trunka apie devyniasdešimt minučių, tai tikrai nėra pasaulio pabaiga. Bet kasdien filmukų tikrai nereikėtų žiūrėti.
– Šiemet „Kino pavasaryje“, kol tėvai mėgausis filmu, jų vaikai galės leisti laiką specialiai įrengtame laikiname „Vaikystės sodo“ darželyje. Ką jie veiks?
– Mes esame už kokybišką vaikų užimtumą, už tai, kad vaiko vartojamas produktas būtų kuo kokybiškesnis, tad, kol tėvai žiūrės kiną, mes pasirūpinsime kokybišku vaikų užimtumu.
Šiemet, kaip ir pernai, paruošėme jiems su kinu ir kino pasauliu susijusią programą. Vaikai, kartu su „Vaikystės sodo“ pedagogais, piešdami, karpydami ir klijuodami įvairias medžiagas, kurs judančius kino kadrus, gamins 3D akinius, dalyvaus kino aktorių fotosesijoje.
Planuojame ir keletą papildomų veiklų – tiems, kurie, tarkim, tądien nebus itin susidomėję kinu. Viena tokių veiklų bus skaitymas. Jiems bus skirtas laisvas kūrybinis centras: vaikai galės skaityti, kurti tokius darbelius, kokius nori – daryti aplikacijas, piešti, spalvoti. Pasirūpinsime, kad vaikai gerai jaustųsi, jiems būtų įdomu, naudinga ir smagu.
Laikinas „Vaikystės sodo“ darželis kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įsikūręs pirmame aukšte, priešais bilietų kasas, jis veiks viso „Kino pavasario“ metu – nuo kovo 31 iki balandžio 14 dienos. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Tekstas buvo išspausdintas portale 15min: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/kinas/dr-a-landsbergiene-kol-tevai-ziures-filmus-mes-pasirupinsime-kokybisku-vaiku-uzimtumu-4-604333
Kauno Žemuosiuose Šančiuose restauruojamame buvusių kareivinių kvartale „Juozapavičiaus 13“ netrukus įsikurs Karalienės Mortos mokykla. Ją sups modernūs gyvenamieji namai. Mokyklos įkūrėja – socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Investuota 1,3 mln. eurų
Žemuosiuose Šančiuose restauruojamų kareivinių kvartalą „Juozapavičiaus 13“, kuris taps moderniu gyvenamuoju kvartalu, papildys Kaune atidaroma Karalienės Mortos mokykla.
Pasak kvartalo vystytojo UAB „Miesto renesansas“ direktoriaus Valdo Eiduko, komfortiška mokykla užpildys netradicinės vaikų ugdymo sistemos poreikį mieste.
„Restauruojamas kvartalas yra orientuotas į jaunas, vaikų turinčias ar juos planuojančias šeimas, kurioms labai aktualu patogi infrastruktūra, arti esanti mokykla ir darželis. Saugioje, uždaroje teritorijoje rugsėjo 1-ąją duris atvers Karalienės Mortos mokykla. Joje vaikai yra mokomi pagal novatorišką ugdymo programą. Dar po metų infrastruktūrą planuojame papildyti ir „Vaikystės sodo“ vaikų darželiu“, – teigia V.Eidukas.
Beveik 1,3 mln. eurų investicijų pareikalausiančioje ir 1184 kv.m. užimsiančioje mokykloje bus įkurtos ne tik klasės, bet ir kitos erdvės vaikams – sporto salė, valgykla, laisvalaikio centras, biblioteka. Lauke vaikų lauks sporto aikštynas bei erdvus uždaras kiemas.
Planuojama, kad mokykloje pradės veikti dvi paralelinės klasės po 18 vaikų. Ateityje mokinių skaičius gali išaugti iki 180.
Aplinka – trečiasis pedagogas
Mokyklos įkūrėjos socialinių mokslų daktarės A.Landsbergienės teigimu, Kaunas pasirinktas neatsitiktinai, o norint išlaikyt tęstinumą ir plėsti mokyklos idėją Lietuvoje.
„Kauno „Vaikystės Sode“ auga jau daugiau nei 100 vaikų. Kadangi dirbame pagal unikalią autorinę kontekstinę ikimokyklinio ugdymo programą, kuri išpildo vaikų poreikius ir tenkina tėvų lūkesčius, tėvai nori šios programos tęstinumo, o Karalienės Mortos mokykla yra „Vaikystės Sodo“ filosofijos ir ugdymo programos tąsa. Mes ne kuriame mokyklą, o tiesiog organiškai augame“, – sako dr. A.Landsbergienė.
Renkantis patalpas mokyklai, didelį vaidmenį suvaidino ir XIX a. kvartalo architektūra.
„Vaikystės sodas“ remiasi Reggio Emilia ugdymo filosofija, teigiančia, kad aplinka yra nepaprastai svarbi, ji – tarsi trečiasis pedagogas, tad patalpų mokyklai Kaune, anot A.Landsbergienės, ieškota ilgai. „Juozapavičiaus 13“ dera sena ir nauja, istorija, dabartis ir ateitis.
Gyvenamojo kvartalo ir mokyklos architektai „G.Natkevičius ir partneriai“, siekdami dermės tarp pastato istorijos ir vaikų poreikius atliepiančios modernios erdvės, istorinį raudonų plytų mūrą, kaip dominuojantį elementą, paliko ne tik fasade, bet ir mokyklos viduje.
Teritorijoje, kurioje įsikurs mokykla, taip pat bus restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui 8 bei pastatyti 5 nauji pastatai. Gyvenamąjį kvartalą sudarys 4 restauruoti pastatai su 40 juose esančių dviaukščių kotedžų ir 2 nauji pastatai su 18 mažų butų. Teritorijoje veiks vaikų darželis, prekybos centras bei bus apie 12000 kv. m. komercinių patalpų.
Mokslų daktarė, mokytoja, privačių švietimo įstaigų steigėja, keturių vaikų mama – Austėjos Landsbergienės titulus galima dar ilgai vardinti. Pokalbiui ją pakvietėme pirmiausia kaip švietimo pertvarkos Lietuvoje ambasadorę, žmogų, kuriam labai rūpi ne tik mokytojo profesijos prestižo kėlimas, bet ir tai, kokią visuomenę kuriame.
Pokalbių ciklui MOKYKLA IR VISUOMENĖ temą padiktavo prieš kurį laiką JAV mokslininkų iniciatyva suformuluotas pamatinių kompetencijų, kurios būtinos XXI amžiaus žmonėms, įvardijimas. Pradėjome nuo klausimo – kiek mūsų mokyklos yra orientuotos į šių kompetencijų ugdymą? Pirmajame pokalbyje svarstėme kritinio mąstymo ugdymo svarbą. Antrasis pokalbis siauresne, bet aktualia tema – ar vaikui šiandien dar reikalingas dailyraštis?
Video rasite portale bernardinai.lt: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-29-bernardinai-tv-pokalbiai-su-austeja-landsbergiene-ar-mokiniams-reikalingas-dailyrastis/142424