Ar jau marginote kiaušinius? Mes, ačiūdiev, jau. Nors galvojome, kad šiemet bus Velykos be kiaušinių marginimo. Morta vis bandė spręsti, kur ir kaip juos galėtumėme dažyti (mat dar neturime virtuvės ir tikrai būtų nepaprastai sudėtinga namuose). Galiausiai viskas išsisprendė nuostabiai ir marginome kiaušinius su mano iš Amsterdamo šventėms parlėkusia seserimi pas mano tėvus. Mano mama vos spėjo suktis kirpdama siūlus ir merkdama kiaušinius į verdantį dažantį vandenį – juk buvo tiek margintojų!
Vat taip va.
Šiandien su šeima buvome Jūrų muziejuje ir Nidoje. Mudu ir trys mūsų vaikai (nes Augustas išvyko su mano tėvais) patraukėme į Klaipėdą. Iš pradžių manėme, kad tiesiog važiuosime į Jūrų muziejų, bet po to apsisprendėme aplankyti ir Nidą. Man patiko Jūrų muziejaus tinklalapis – jau toks įtraukiantis. Bet vos nuvažiavus pasitiko kita realybė: (daugiau…)
Vakar buvo mūsų pirmagimio 11asis gimtadienis. Kadangi aš turėjau mokymus pedagogams Palangoje, tai – kai tik paaiškėjo, kad taip bus – apsisprendėme į Palangą važiuoti visi drauge ir švęsti gimtadienį su šeima prie jūros. Prieš išvažiuodamas atšventė gimtadienį mokykloje – iš visų Bijolos tortų išsirinko Garfieldą 🙂 Sakė, kad klasiokams patiko.
Vėlų pirmadienio vakarą, po visą dieną trukusios komandiruotės į Kauną kur vedžiau mokymus pedagogams, pasirašiau sutartį dėl penktojo Vaikystės Sodo patalpų. Šios patalpos – unikalios, erdvios – buvęs grafo namas: aukštos lubos, dideli langai. Kadangi pastebėjome, jog tėvams patinka patogi ikimokyklinio ugdymo įstaiga: (daugiau…)
Prie mano įrašo (ir ne tik šio) kilus diskusijai apie technologijas ir mažus vaikus, pagalvojau, kad jau tikrai yra laikas išsamiam įrašui apie tai. Nes, turiu pasakyti, klausimų apie tai, kada, kiek ir ar naudoti kompiuterius/iPad’us ir pan. mažiems vaikams, gaunu nemažai. Ir, reikia pripažinti, esame ganėtinai technofobiška valstybė, kai kalbama apie vaikus ir technologijas. Paskutinis lašas buvo, kai viena mano darbuotoja susitiko kito darželio steigėją, kuri dievagojosi, kad jau visų tų technologijų ji tikrai neturi ir neturės. Suprasčiau, jei kalbėtumėme apie metinukus, bet juk darželį Lietuvoje lanko ir šešiamečiai! Žodžiu, pribrendau.
Šįvakar dalyvavau tokiame renginyje, kokiame galėčiau dalyvauti kas vakarą. Kodėl? Todėl, kad pasijutau apsupta bendraminčių. Na, gal ne visi visi buvo bendraminčiai, bet iš esmės kalbėjau ir mačiau, kad dauguma žmonių KLAUSO. Ir ne tik klauso, bet ir GIRDI. Mokausi džiaugtis paprastais dalykais…Koks tai buvo renginys? Tai buvo renginys, skirtas programos „Renkuosi mokyti” ambasadoriams – jais vadinami programos dvejų metų ciklą baigę alumnai, partneriai, rėmėjai, draugai. Taip pat į renginį buvo kviesti žmonės, dalyvavę visuomeninėje akcijoje, skirtoje išbandyti mokytojo profesiją. Renginio tema – „Apie MŪSŲ vaikus“. Ir štai aš šiame renginyje skaičiau pranešimą.
Kai pamačiau šią Baltų lankų išleistą knygą Knygų mugėje, net pašokau iš džiaugsmo – dar viena mano laaaabai mėgiama knyga išversta į lietuvių kalbą! Ir kaina buvo itin draugiška – 10Lt. Taigi šįvakar ją skaitėme su mergaitėmis, nes diena buvo ilga, grįžome vėlai ir pavargę (visi keturi vaikai nepaprastai kantriai laukė, kol man baigsis susitikimas), tad norėjosi tiesiog gražios ir ne itin ilgos knygos vakaro skaitiniams.
Paskutinės savaites buvo ypatingos. Vasario 16-ąją proseneliui buvo įteikta Nacionalinė premija. Visa šeima susirinkome Prezidentūroje. Gertrūda – pamačiusi M.K.Čiurlionio piešinius – labai apsidžiaugė, sakė, kad kaip tik Sodelyje kalba apie Čiurlionį (prieš tai kalbėjo apie Grygą), o po to iš visų plaučių traukė Tautinę giesmę.
Jau minėjau anksčiau, kad šis žaidimas atsirado mūsų namuose po Vaikystės Sodo stalo žaidimų renginio. Mudviems su G jis labai patiko, tad – neilgai trukę – įsigijome.